Šaliai, kuri mirties bausmių skaičiumi nusileidžia tik Kinijai ir kurioje bendravimas tarp nesusituokusių vaikinų ir merginų yra laikomas nusikaltimu, o ištekėjusioms neištikimoms moterims gresia kartuvės, reikia kardinalių pokyčių. Aišku, jų nori ne visi.
Po kojomis – Izraelio ir JAV vėliavos
„Čia gyventi yra labai blogai, net karas su JAV situacijos nepablogintų“, – mano dvidešimtmetis studentas Nima iš Jazdo, esančio centriniame Irane. Kas kartą eidamas į paskaitas jis turėtų užminti ant JAV ir Izraelio vėliavų, mat jos, tarsi kilimėliai kojoms nusivalyti, buvo patiestos prie įėjimų į kiekvieną fakultetą: „Aš visada peršoku vėliavas, niekada neužminu. Yra tokių, kuriems nerūpi, kas po jų kojomis, tačiau kaip ir visur yra idiotų, kurie demonstratyviai nusivalo kojas į vėliavas“.
Kartą vėliavas studentai slapčia buvo surinkę, bet jos vėl buvo patiestos. Vėliavas skudurais kojoms paversti sugalvojo studentų grupelė, o jų idėją oficialiu raštišku leidimu palaimino Jazdo universiteto rektorius.
Jazdas – vienas seniausių pasaulio miestų, dabar tapęs konservatyvia Islamo citadele. Kelis tūkstantmečius skaičiuojančio senamiesčio gatvėmis plaukia juodomis čadromis apsigaubusių moterų ir merginų minios.
Viena jų – to paties Jazdo universiteto studentė Hamedė. Pokalbio metu vos tik juodam audeklui nuslysdavus ir atidengdavus kaklą, ji sutrikdavo ir desperatiškai taisydavosi aprangą.
„Iranas yra galingas, dėl to sulaukia tarptautinio puolimo. Jūs manote, kad mes teroristai. Bet mes tokie nesame. Mes turtingi. Europa ir Vakarai pūva iš vidaus, nes jūs, europiečiai, esate bedieviai, jums rūpi tik pinigai. Jūs mums pavydite dvasingumo, kurio patys neturite. Visiems vertėtų paskaityti Koraną – ten sukaupta visa žmonijos išmintis, kurios nesukaupsi jokia asmenine patirtimi. Mokymasis iš asmeninės patirties tėra didžiausios Dievo dovanos – gyvenimo – švaistymas“, – filosofiškai dėsto studentė.
Dvidešimtmetė Hamedė gimė ir užaugo Jazde. Išvykti iš gimtojo miesto niekur nenori – įsisukusi į dviejų kvadratinių metrų audeklą ji jaučiasi puikiai: „Negalėčiau gyventi Širaze ar Teherane. Ten iš manęs šaipytųsi dėl mano aprangos. Turiu draugę, kuriai studijos Širazo universitete yra kančia. Daug kas iš jos tyčiojasi dėl čadros. Ji net galvoja grįžti ir tęsti studijas Jazde“.
Susidūrimai su moralės policija kelia juoką
Ne visos Irano merginos tokios kaip Hamedė. Konservatyvumu nepasižyminčiuose Irano miestuose po čadromis save slepiančių jaunų merginų nėra daug. Įstatymais apibrėžtą aprangos kodą ir reikalavimus viešose vietose ryšėti skaras jos laiko kvailais.
Ryškus makiažas, aukštakulniai, aptempti džinsai, neretai ir kelios plastinės operacijos bei siaurutė ant pakaušio užmesta skara, atidengianti prašmatnią šukuoseną – taip atrodo statistinė Irano didmiesčio mergina. Su fanatiška islamo interpretacija – jokių sąsajų.
Vis dėlto taip apsirengusios merginos rizikuoja būti nubaustos – už netinkamą aprangą gresia bauda, lygi beveik šimtui litų.
Architektūros studentė iš Teherano Neda (26) susidūrimus su moralės policija, kuri baudžia netinkamai apsirengusias, prisimena su šypsena. Mergina pasigyrė, kad dailino antakių formą, o jos nosį koregavo plastikos chirurgai. Irane nosies mažinimo operacijas darosi net vaikinai.
Neda prisimena, kaip kartą pašiepiamai replikavo po čadra pasislėpusiai moteriai. Ši staiga atidengė čadrą ir iš antpečių paaiškėjo, kad ji – policijos pareigūnė. Neda su drauge atsidūrė policijos nuovadoje, kur joms buvo paskirta bauda už netinkamą aprangą: „Vaidinome, kad labai gailimės, nes už pareigūnės įžeidimą bausmė būtų kur kas griežtesnė“.
Apie susidūrimus su moralės policija paklaustos išsipusčiusios merginos tik nusijuokdavo – reikia vaidinti, kad gailiesi, būti nuolankiai, ir dažniausiai baudų pavyks išvengti.
Romantiški pasimatymai – pavojingi
Nesusituokusių priešingos lyties asmenų bendravimas – įstatymo pažeidimas. Poreles gaudo moralės policija, kuri bet kada gali paprašyti santuoką ar giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų.
Jei paaiškėja, kad vaikino ir merginos nesieja joks giminystės ryšys, nelaimėliai yra vežami į policijos nuovadą, kur surašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas.
Policija susisiekia su vaikino ir merginos tėvais, informuoja apie prasižengimą. Tėvai policijai dažniausiai pameluoja, kad pora ruošiasi tuoktis ar yra susižadėjusi. Irane už nesantuokinius lytinius santykius gresia fizinės bausmės – iki aštuoniasdešimties kirčių.
Norint „legalizuoti“ porų santykius galima sudaryti laikiną santuoką, kuri gali trukti mažiausiai valandą. Būsimo vedybinio gyvenimo trukmę nustato patys jaunavedžiai – pasibaigus laikinų vedybų terminui santuoka nutrūksta automatiškai.
Bet tokios santuokos nepopuliarios. „Dar negirdėjau, kad pas ką nors policija būtų įsibrovusi į miegamąjį“, – nusijuokia dvidešimtmetis Ilijadas.
Alkoholis - bažnyčioje
Širazas, esantis už 800 kilometrų nuo Teherano, vadinamas Persijos kultūros židiniu. Milijoniniame mieste gyvena nemažai žydų ir krikščionių. Anglikonų bažnyčia, pasislėpusi tarp siaurų gatvelių, iš išorės primena mečetę. Ji aptverta aukšta tvora. Paspaudus skambutį, po keleto minučių metalinius vartus atidaro Anglikonų bažnyčios diakonas Nuzaras Ašrafis.
Irane alkoholio vartojimas ir prekyba uždrausti. Tiesa, ne visiems galioja tos pačios taisyklės – krikščionys ir žydai išgerti gali.
Bažnyčios diakonas, guvus septyniasdešimtmetis Nuzaras Ašrafis pasiūlo vyno. Norisi mandagiai atsisakyti. Vyną krikščionis gamina pats – pirkdamas alkoholį rizikuotų būti nubaustas rykštėmis ir įkalinimu. „Vyną gaminu iš pačių geriausių pasaulyje Širazo vynuogių“, – apie alkoholinio gėrimo kelią iki bažnyčios pasakoja vyras.
Dauguma Irano krikščionių – armėnai. Jų Irane - apie 400 tūkst. iš 70 mln. gyventojų. N.Ašrafis teigia, kad dabar Irano krikščionims sunkūs laikai. „Valdžia nuolat atsiunčia savo šnipų, kurie apsimetinėdami krikščionimis stebi, kas dedasi bažnyčioje. Vėliau grasina tikintiesiems, verčia atsiversti juos į islamą. Į krikščionybę atsivertusiems musulmonams Irane gresia mirties bausmė“, – N.Ašrafis pasakoja, kad tokių ir jų bažnyčioje nemažai.
Alkoholį vartoja ne tik krikščionys – taurūs gėrimai yra neretas triukšmingo vakarėlio atributas.
Bandaras Abasas, kurio krantus skalauja Persijos įlanka, – judrus uostas ir Irano kontrabandos arterija. Čia alkoholiniai gėrimai trigubai pigesni nei už 1,5 tūkst. kilometrų esančiame Teherane. Iš Jungtinių Arabų Emyratų uostą kasdien pasiekia didžiuliai kiekiai svaigiųjų gėrimų. Triukšmingus vakarėlius mėgstantys miesto gyventojai pasakojo, kad policininkai čia sukalbami – užtenka 150–200 litų prilygstančio kyšio, jei pričiumpa.
Skaičiai:
1 valanda – tiek gali trukti laikina santuoka, 4 mln. automobilių kasdien zuja po Teheraną, 5 litus kainuoja sotūs, pietūs greito maisto restorane, 27 centus Irane kainuoja litras benzino, 29 nusikaltėliai šių metų liepos 27 dieną buvo pakarti Eivino kalėjime, 80 kirčių gresia už alkoholio vartojimą, 100 litų bauda gresia netinkamai apsirengusioms merginoms, 260 litų Teherane kainuoja gramas kokaino, 4000 litų Irane kainuoja nosies mažinimo operacija.