Didžiulė šieno kupeta ant kalvos, 17 metrų aukščio medinis kryžius, apverstas žemyn ir papuoštas visžalio augalo ūgliais, aplink iš visų pusių lengvai rūkstantis dūmelis – liuksemburgiečiai ir jų svečiai pasirengę vyti blogas žiemos dvasias šalin.
„Egzotiškų vaizdų galite tikėtis apie septintą valandą vakaro, – šyptelėjo vienas šventės organizatorių Petrusės upelio slėnyje. – Jei norite viską pamatyti iš arčiau, būkite čia šeštą valandą ar net anksčiau“.
Apie pagoniškas ištakas turinčias lietuvių Užgavėnes ir jų atomazgą – gražuolės Morės deginimą - šis vyras, kaip tikriausiai ir daugelis šalia besisukiojančių kitų, nebuvo nė girdėjęs.
Gandas apie prieš 12 metų atgaivintą liuksemburgiečių tradiciją dūmais paversti satanistiškus kryžius sparčiai plinta ne tik aplinkinėse valstybėse: Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ar Nyderlanduose.
Neįprasto reginio liudininkais kasmet tampa daugiau nei 150 pasaulio tautybių atstovai, gyvenantys Liuksemburge – vienoje mažiausių Europos Sąjungos valstybių.
Nuo 1997-ųjų pirmąjį Gavėnios sekmadienį liuksemburgiečiai ir jų svečiai dairosi ženklo „Buurgbrennen“ (vokiškai) arba „Buergbrennen“ (liuksemburgietiškai).
„Buergbrennen“ – iš lotynų kalbos veiksmažodžio (comburo – „sudeginti“) kildinamas žodis simbolizuoja liuksemburgietišką tradiciją, kuri, manoma, siekia senovės keltų ir romėnų laikus.
Šventės tyrinėtojai teigia, kad „Buergbrennen“ nieko bendro su germaniškose tautose plačiai vartojamu žodžiu „burg“, reiškiančiu „gynybinę pilį“, „tvirtovę“, neturi.
Visoje Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje šiandien deginami apversti kryžiai (kai kuriose vietovėse – mediniai ratai) antikrikščionišku simbolizmu ar satanizmu nedvelkia. Nors ir apie šv.Petrą, kuris buvo nukryžiuotas galva žemyn, čia prisimena retas.
Liuksemburgiečių „Buergbrennen“ – atgimusi linksma šventė, kai Mozėlio upės slėnyje subrandintas baltas vynas ir liuksemburgietiškas alus liejasi laisvai.
Tai – pavasario, kuris pagal astronominį kalendorių prasidės kovo 20 dieną, nuojauta. Nors šalia Petrusės kazematas – iki šių dienų išlikusį viduramžių gynybinį įtvirtinimą – jau boluoja snieguolės, o lauko termometro stulpelis rodo dvylika laipsnių šilumos.