Nuo Argentinos krantų Lietuvos buriuotojai jau nutolo daugiau kaip 200 jūrmylių, bet Beriso ir Buenos Airių lietuviai dar karštai aptarinėja Odisėjos apsilankymą, Argentinos žiniasklaidoje dar vis pasirodo publikacijos apie Lietuvą, jos tūkstantmečio jubiliejų, tolimojo krašto pasiuntinių vizitą. Tautiečių nuoširdžių susitikimų įspūdžiais dalijamės su pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos atstovų Pietų Amerikoje Juanu Ignacio Fourmentu Kalveliu.
- Ar svarbus buvo „Tūkstantmečio odisėjos“ apsilankymas Argentinos lietuvių bendruomenei?
- Pasiuntinių iš Lietuvos atvykimas pas mus buvo ypatingas įvykis. Argentinos lietuviai jam labai ruošėsi, labai jo laukė. Visus sujaudino per vandenynus atplukdyta Lietuvos prezidento vėliava ir jo laiškas, kuriame jis kviečia visus lietuvius vieningai švęsti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Ypatingą dėmesį Odisėjos atvykimui parodė Beriso ir Buenos Airių municipalinė valdžia, Argentinos žiniasklaida.
Tomis dienomis Lietuvos vardas, žinia apie jos tūkstantmetį plačiai nuskambėjo Argentinoje. Odisėjai lankantis Berise renginiuose dalyvavo ne tik vietos lietuviai, bet ir daug kitų tautų žmonių. Berisas vadinamas Argentinos imigrantų sostine ir daug berisiečių domėjosi atvykėliais iš Lietuvos.
O Beriso lietuviams buvo labai reikšminga, kad iš tokios tolybės plaukiantys lietuviai užsuko ir pas juos taip pagerbdami ir Beriso lietuvių bendruomenės šiemet minimą 100-metį. Lietuva žiūri į mus! Žmonės labai laukė tų susitikimų, norėjo tiesiog pabendrauti, pakalbėti lietuviškai.
- Ar pavyko „Tūkstantmečio odisėjai“ pasiekti savo tikslo – pakviesti Argentinos lietuvius šių metų liepą vieningai švęsti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį?
- Tas Odisėjos apsilankymas tikrai buvo postūmiu apsispręsti liepą vykti į Lietuvą švęsti didžiojo jubiliejaus. Tokių planų jau turi nemažai Argentinos lietuvių. Labai norime ir dar kartą sutikti „Tūkstantmečio odisėjos“ buriuotojus apiplaukusius aplink pasaulį. Tie, kurie negalės nuvykti, minės šią datą Argentinoje, tam bus skirtas ne vienas renginys.
- Buriuotojus susitikimuose su argentiniečiais lietuviais ypač sužavėjo aistringai šokami lietuviški tautiniai šokiai. Ar tai privaloma lietuvybės išsaugojimo programos dalis, ar savanoriškas pomėgis?
- Pietų Amerikoje, Argentinoje lietuvių tautiniai šokiai yra pats mėgstamiausias užsiėmimas tarp vietos lietuvių. Tai jau tapo tradicija. Ir jaunimo tikrai nereikia spausti mokytis lietuviškų šokių, jie patys tai daro su malonumu.
Ne vienas lietuvių susibūrimas neapsieina be tautinių šokių. Ir kai susirenkame šiaip, šeštadieniais, ir lietuviškų valstybinių ar religinių švenčių proga, visada šokame. Ir jauni, ir seni. Dažnai organizuojame įvairius koncertus ir taip skleidžiame lietuvybę.
Susitikimuose su Lietuvos buriuotojais jiems šoko vaikų šokių grupė „Skaidra“, jaunųjų šokėjų ansamblis „Nemunas“ ir jaunųjų veteranų ansamblis „Griaustinis“.
- Šokėjų pasirodymus stebėję buriuotojai atkreipė dėmesį, kad turite vieną problemėlę – šokėjai apsirengę lietuvių tautiniais drabužiais, kurie pritaikyti visai kitokiam nei čia, šaltam klimatui. Trypti polkas su jais, kai oro temperatūra per 30 laipsnių, nelengva.
- Tikrai taip yra ir tai tik rodo, kokie skirtingi kraštai Lietuva ir Argentina, kaip toli mes vieni nuo kitų. Tuo brangesnis kiekvienas toks Lietuvos pasiuntinių apsilankymas pas mus. O savo tautinius drabužius mes labai gerbiame, juos dėvime dažnai – per visas dideles ir mažas šventes, koks karštis bebūtų.