Apelsininė beždžionėlė, savo didelėmis ausimis primenanti Kūlverstuką, kažkam mojuoja iš trečio aukšto balkono. Ryškiai geltonų narcizų kvapas ją taip apsvaigina, kad nusičiaudi ir kukliai nurausta, o žiedadulkės pabyra po visą gatvę. Viena, visai mažytė, papteli ant margaspalvio drugelio, kuris pasibaidęs įskrenda tiesiai į užsisvajojusio meškėno burną.
„Nieko nemačiau, nieko negirdėjau“, – pagalvoja išsiblaškėlis ir deda į kojas. Išsipusčiusi Barbė stebi, kaip mažas peliukas ropščiasi ant patrankos. Rusvanosis meškutis jį skubina ir smalsiai nužiūrinėja kaimynę iš paskutiniojo aukšto.
Staiga miesto ramybę sudrumsčia įsiveržęs Spragtukas su žaliu šautuvėliu. Pasiima jį, sukanda dantis, nuspaudžia gaiduką ir… „Dalia, neikite geriau čia, nes paskutinius eurus praleisite! Nejuokauju!“ – lyg pro miglą išgirstu inteligentiškos bendrakeleivės balsą, o parduotuvės-muziejaus vitrinos langai aprasoja nuo mano kvėpavimo.
Kaip baigėsi mažajam peliukui, istorija nutyli, tačiau pažįstama ponia iš vienos Rotenburgo krautuvės išeina su trimis maišais. Gal išgelbėjo?
Rotenburgas prie Tauberio upės, kitaip dar vadinamas Tauberio Rotenburgu, yra geriausiai išsilaikęs viduramžių miestas Vokietijoje, Bavarijoje. Visiškai nepaliestas Antrojo pasaulinio karo baisybių, primena miestelius iš iliustruotų pasakų knygų.
Atsidūręs jame jauti jaukią praeities dvasią – niekur neskubantys besišypsantys žmonės, vidinė ramybė, susimaišę architektūriniai stiliai, ryškiaspalviai fachverkiniai namai su daug žydinčių gėlių balkonuose, į saulę besistiebiantys bažnyčių bokštai, tvarkingos gatvės ir aikštės, ornamentuotos didelės baltos arba raudonos langinės, kampuoti stogai.
Vaizdinga ir miesto gamta – žaliuoja kalvos ir kalvelės, auga vešlūs medžiai ir krūmai, o namus juosia įvairiaspalvių gėlynų vagos. Atrodo, kad į kai kuriuos pastatus tiesiog įaugę įvairūs vaismedžiai, nes auga palei pat sienas – kaip vijokliai. Kriaušių šakos svarina saldžius vaisius, todėl centrinėse gatvėse lydi labai malonus kvapas ir neerzinantis bičių zyzimas. Miestas panašus į didelį muziejų, tik įėjimas nemokamas – patekti galima pro penketą vartų, nes visas Rotenburgas apjuostas dekoruota gynybine siena.
Miestelėnai – vyresnio amžiaus, tačiau labai inteligentiški ir draugiški. Punktualūs, tvarkingi, mandagūs ir smalsūs. Savo santaupas išleidžia geram automobiliui ir namui, o ne įvaizdžiui kurti, tarkim drabužiams, aksesuarams ar kosmetikai.
Mieli žmonės, dirbantys aptarnavimo sferoje – kiekvienoje parduotuvėje, kavinėje, bibliotekoje, turgavietėje pasitinka su plačia šypsena, sveikinasi, klausia, kaip gyveni, iš kur esi, todėl keletą vokiškų frazių tiesiog būtina žinoti. „Guten Tag“, – laba diena, „Wie geht's?“ – kaip sekasi, „Danke“ – ačiū, „Bitte“ – prašau, „Bis bald“ – iki susitikimo, „Ich bin aus Litauen“ – aš esu iš Lietuvos. Tiek turėtų pakakti, kad rastumei naujų draugų ir padarytum gerą įspūdį vokiečiams.
Tauberio Rotenburgas dar garsus tuo, kad nepriklausomai nuo sezono čia visada jaučiama kalėdinė atmosfera. Tai vienintelis miestas visoje Vokietijoje, kur bet kuriuo metu gali nusipirkti kalėdinių atributų, nes veikia Kalėdų parduotuvė-muziejus. Labai keistas jausmas eiti įkaitusiu nuo kaitrios saulės grindiniu ir dideliuose languose matyti krūvas kalėdinių papuošimų.
Man Rotenburge teko garbė apsilankyti liepos pabaigoje, tačiau pagrindiniai pirkiniai buvo rankų darbo žaisliukai ant eglutės. Smulkūs, raudoni ir sidabriniai, spindintys ir labai labai gražūs. Jų kainos įvairuoja maždaug nuo trijų iki keturiasdešimties litų.
Nors puošmenos parduodamos bent keliose miesto parduotuvėse, Kalėdų muziejus-parduotuvė yra įspūdingiausias. Visų pirma, labai prabangus jo interjeras: raudoni aksominiai kilimai, puošnios sienos, įspūdingi senoviniai langai. Didelė erdvė išskaidyta į kelias pakopas, atskirta sienomis, eglutėmis, žaislų lentynomis, dėl to čia galima ir pasiklysti.
Apie tai, kad ten galima praleisti paskutinius eurus, inteligentiškoji ponia nemelavo. Nemačiau žmogaus, kuris išeitų tuščiomis. Net jei tik užsuko apsižiūrėti. Akys tiesiog raibsta nuo prekių gausos: minėtieji eglučių papuošimai, įvairiausi žaislai, dailiai išrikiuoti kareivėliai, visų labai mėgstami Spragtukai, šviečiantys tamsoje vėjo varpeliai, traukinukai, išgraviruotos žvakidės, žvakės, netradicinės dekoracijos. Bendras vaizdas primena pasaką arba senesnius amerikietiškus filmus apie Kalėdas, kai gausi šeima susirenka prie stalo, židinyje rusena ugnis, ant jo prikabintos kojinės, pilnos dovanų, o kambario centre stovi milžiniška nuostabi eglė. Ir jokios pompastikos, kuri vyrauja mūsų prekybos centruose.
Įdomu tai, kad didesnį įspūdį tokie vaizdai daro suaugusiems, o ne vaikams. Gal todėl, kad vyresnieji jau buvo nustoję tikėti Kalėdų dvasia.
Kuo vasarą kvepia Kalėdos? Sniego gniūžtėmis. Bent jau taip firminį Rotenburgo skanėstą vadina pardavėjai. „Sniego kamuoliukai“ – apvalūs, įvairių dydžių, spalvų ir įdarų gardumynai, kainuojantys nuo keturių iki vienuolikos litų, savo išore išties primena gniūžtes. Saldūs, traškiu paviršiumi ir burnoje tirpstančiu karamelės, kokoso, riešutų, razinų ir kitokiu įdaru, padengti šokolado, braškių, pieno glajumi arba paprasti. Mažiausi telpa į penkerių metų vaiko delną, o didžiausi netelpa net į suaugusio vyro delną. „Sniego gniūžčių“ galima nusipirkti ir lauktuvėms – parduodamos dailiai įpakuotos po tris, keturias arba šešias, skirtingų rūšių.
Tauberio Rotenburge be kalėdinių žaislų dar daug kur parduodama „Teddy“ produkcija. Šalia parduotuvių stovi dviejų metrų aukščio pliušiniai meškinai, viliojantys užsukti. Be žaislinių meškučių, kvepiančių šokoladu, vanile arba cinamonu, ir uždarytų spalvotose dėžutėse, galima nusipirkti praktiškai viską su šia atributika: žaismingų puodelių (8-20 litų), rankinių, patalynės komplektų, telefono pakabučių (10-18 litų), atviručių, šratinukų, nuotraukų rėmelių ir t.t. Žodžiu, pasiūla gerokai gausesnė nei Lietuvoje.
Nors miestas nedidelis, svečiai čia labai laukiami. Yra virš šimto viešbučių, svečių namų, pensionų, išnuomuojamų apartamentų ir t.t. Daug restoranų, kavinių bei valgyklų, kur galima paragauti tradicinių putlių vokiškų dešrelių ar alaus.
Rotenburgo turizmo centro bibliotekoje, esančioje Herrngasse prekybinėje gatvėje, galima nemokamai naudotis internetu. Tačiau tik penkiolika minučių, nes norinčių pabendrauti su artimaisiais per „Skype“ ar atsakyti į keletą elektroninių laiškų visada atsiranda. Ten pat yra ir miesto Rotušė – Tauberio Rotenburgo širdis, kurios laikrodis išbudina miestelėnų gyvenimus ir į kurią iš bet kokios vietos veda siauros grįstos gatvelės.