Pigūs skrydžiai, darbštus Rygos oro uostas, daug turistų ir daug pinigų. Naujas ekonomikos pliūpsnis Latvijos sostinėje ne tik pripildė turistų, bet ir sukėlė kainas, sumenkino aptarnavimo lygį ir prikimšo buvusį Hanzos miestą neskoningų europinių produktų. Rygos senamiesčio pakampius šlapinę ir bernvakarius rengę britai nustojo keliauti į Rygą. Kainos tapo panašios į angliškąsias, o krizės šmėkla Rygą pavertė naujuoju Baltijos laukinių vakarų centru.
Mūsų vizito į Rygą tikslas - pažiūrėti, kaip su krize kovoja, ir ką naujo Rygos svečiams siūlo jau trečius metus čia gyvenantis charizmatiškasis anglas Jamesas Eldridge'as, kuris, kitaip nei kiti anglai, į Rygą atvyko ne į vakarėlį, o supainiojęs Latviją su Estija.
Kiekvieną vidurdienį Jamesas ateina prie Šv.Petro bažnyčios ir laukia klientų. Jo prekė paprasta ir ir kartu išskirtinė - nemokamas turas po alternatyviąją Rygą, paliekant turistų nuvalkiotą senamiestį už nugaros. Jo rankose - geltonas lagaminas, kuriame Jamesas niekada nieko nenešioja.
„Rygoje aš jau treji metai, bet atsiradau čia visai atsitiktinai, - pasakoja Jamesas. - Prieš keletą metų nusipirkau lėktuvo bilietą į Rygą, prisikeičiau daug Estijos kronų ir nekantravau susipažinti su Estijos kultūra. Nusileidęs Rygos oro uoste supratau, kad čia ne Estija, o Latvija, ir kad už kronas čia nieko nenupirksi. Taip aš ir likau čia“.
Prieš metus save ne gidu, o miesto poetu vadinantis J.Eldridge'as įkūrė alternatyvių kelionių po Rygą maršrutus „Eat Riga“.
„Viskas sekėsi labai puikiai, supratau, kad keliautojams daug įdomiau pamatyti tikrąjį vietinių žmonių gyvenimą. Tačiau užteko man išvykti iš Rygos keliems mėnesiams ir grįžęs aš suabejojau, ar dar egzistuoja tokia šalis kaip Latvija“, - teigė egzotiškos išvaizdos jaunuolis.
Anot jo, krizė sukrėtė Latviją iki pamatų. Rygoje nebesaugu ne tik naktimis, bet ir dienomis. “Mes taip pat pradėjome kovoti su krize - sukūrėme naują produktą keliautojams - nemokamus turus po alternatyviąją Rygą“, - pasakojo Jamesas.
Pats Rygoje esu buvęs kelias dešimtis kartų, tačiau anglo maršrutą tikrai galima vadinti alternatyviu - daugumą vietų ir objektų čia mačiau pirmą kartą, visos istorijos buvo naujos mano ausims.
Tą dieną Rygoje vyko Antrojo pasaulinio karo veteranų eitynės, todėl mieste budėjo daug policijos ir saugumo pareigūnų, prisibijančių dar vien riaušių. Nepatikimai atrodžiusi Jameso vedina turistų grupė buvo sustabdyta vienoje iš Rygos senamiesčio gatvių. Patikrino tris - abu lietuvius, ir keistą anglą, įsitvėrusį dar keistesnį lagaminą.
„Eidami požemine perėja, laikykite rankas kišenėse, jeigu ten kažką turite, nelįskite į žmonių minią, čia siaučia kišenvagiai“, - turistams paranoją bandė įvaryti vedlys, tačiau toks perspėjimas, atrodo, ne iš piršto laužtas - perėjoje patamsiais šmirinėja daug pasitikėjimo nekeliančių tipų. Atvykus į Rygą naktį, pasak Jameso, visi turėtų išsikviesti taksi prie autobuso, kitaip, gali blogai baigtis.
Daug kas garsiąsias Rygos hales esame matę. Jamesas pasiūlo pasivaikščioti po keletą iš jų. „Štai čia - „mirties katedra“, kur daug jautienos ir kiaulienos, kitose halėse pardavinėjama žuvis, pienas, vaisiai ir daržovės“, - apie kiekvienos halės paskirtį pasakoja Jamesas.
Miesto poetas siūlo turistams pirkti čia ir paremti vietos prekybininkus, vietoj išlaidavimo skandinaviškuose kioskuose. O jeigu atvykstate naktį į turgų, ir nebijote vagių nei plėšikų, čia visada stovės keistas senis su buteliu rankoje. Kiekvienam ištroškusiam jis gali įpilti po lašelį. Tai gal nebus saugiausias lašas jūsų gyvenime, bet patirtis bus neišdildoma, - taip mano J.Eldridge'as.
„Ten, kur važiuoja septintas troleibusas - rajonas, kuris vadinasi „Maskačka“, ten važiuokite tik su neperšaunamomis liemenėmis“, - juokavo subtilaus britiško humoro nestokojantis miesto poetas.
Toliau Jamesas pasakoja apie XIX a. pradžią, kai Rygos gyventojai paniškai bijojo Napoleono armijos įsiveržimo. Senamiestį juosiantys namai buvo mediniai. Bokšte budėjęs sargas buvo išgėręs, todėl vietoj tolumoje šmėžuojančių avių bandos jam pasirodė žygiuojanti Napoleono armija. Taip buvo padegti mediniai namai, kad menami Napoleono kariai negalėtų panaudoti medinių kuolų miestui griauti.
Jamesas veda turistus judriomis Rygos gatvėmis ir nesustoja čiauškėti: „Čia medinė, švedų statyta Jėzaus bažnyčia. Ji aštuoniakampė, todėl įėję pasijausite apkabinti“.
Prie monumento žydams Jamesas surimtėja ir demonstruoja įvairių tautų žmonių pavardes, kurie padėjo žydams išvengti žudynių. Tarp kelių šimtų pavardžių randame ir lietuvišką - Bataitis.
Visiškai šalia solidaus monumento - vieta, kurią Jamesas gerbia, ir neveda čia gaujos turistų. Tik po kelis. Tai blusų turgus. „Jeigu praradote savo telefoną, tai greičiausiai galėsite vėl jį nusipirkti čia“, - juokavo Jamesas. Blusų turguje galima įsigyti beveik visko: sovietinių ženkliukų, akordeonų, senovinių telefonų, vokiškų karinių šalmų, netgi ginklų...
Netradicinę ekskursiją Jamesas užbaigia rajone, kur pilna „Art Noveau“ stiliaus pastatų, kurie seniai tapo Rygos vizitine kortele.
Jamesas nebepanašus į anglą. Jo pradą išduoda tik jo tyra britiška tarsena. Jis jau mąsto latviškai, keikiasi rusiškai, ūsus ir barzdą augina kaip sovietinių animacinių filmukų herojai.
„Mes nebandome perteikti vien tik kryptingos informacijos, tačiau daugiau improvizuojame ir kuriame, kai kurie mūsų pateikiami duomenys gali būti ne visai teisingi, bet visada įdomūs ir juokingi, galbūt todėl mes pritraukiame didelius būrius žmonių“, - džiaugėsi Jamesas.
Krizė ir nebesaugi Ryga anglo nebaugina. J.Eldridge‘as žada likti Latvijoje ir Latgalės regione įsigyti seną, apleistą pilį.