Laplandija pasitinka vėjo varpeliais, o ne, kaip būtų galima tikėtis, nuo šalčio pokšinčiais stogų garsais. Žiemos sezono viduryje paspaudžia stingdantis daugiau nei keturiasdešimties laipsnių šaltis. Tačiau pačioje kovo pabaigoje Levio kurorte termometras rodo tik du laipsnius šalčio.
Taigi puikus oras pramogoms.
Tačiau pirmiausia reikia pasirūpinti šilta apranga. Žinoma, važiuodami į slidinėjimo kurortą, didžiąją lagamino dalį skiriate kokybiškiems ir šiltiems drabužiams, tačiau ir jų neturintys Laplandijoje nepražus. Čia galima išsinuomoti visą aprangą nuo vilnonių kojinių, batų – iki šaliko ar pirštinių.
Atskridę į Kitilos oro uostą ir autobusu nuvažiavę į Levį, galite pamiršti kitą transportą, mat čia viskas pasiekiama ranka. Slidinėjimo trasos, viešbučiai, barai ir klubai išsidėstę tokiais atstumais, kuriuos nesunku įveikti pėsčiomis.
Pirmą kartą Lapių žemėje apsilankę svečiai kviečiami į jurtą. Svečiai jaukiai susėda aplink spragsinčią ugnį, ištempia ausis ir klausosi šamano pasakojamų istorijų.
„Seniau lapiai nežinojo apie vieną Dievą ir tikėjo visokia mistika. Jie gyveno stepėse savo kilnojamuose namukuose. Kiekviename lapių kaimelyje visi vyrai ir moterys patarimo eidavo pas šamaną. Žmonės norėdavo žinoti, kas bus jų šeimai, elniams“, - aiškina gidas.
O Šamanas klausimą užduodavo dievams.
Šamanas pasakoja, kad seniau lapiams elniai buvo viskas - pragyvenimo šaltinis, transportas, maistas, apranga.
„Jie gyvena vienoje vietoje, kol ten baigiasi elnių maistas. Tuomet lapiai kraustosi į kitą vietą. Tai ir yra priežastis, kodėl lapiai gyvena jurtoje. Mat labai paprasta susilankstyti palapinę, susikrauti į roges ir keliauti į kitą vietą“, - pasakoja vyras.
Lapiai valgo elnių mėsą, geria jų pieną, iš kailio siuva drabužius, naudoja interjerui ar šilumai. Iš ragų gamina peilių rankenas, naudoja juos puošybai. Taip pat specialiai atrinkti ir trejus ketverius metus mokomi elniai dirba Laplandijos safari. Patogiai įsitaisai minkštu elnio kailiu išklotose rogėse ir mėgaujiesi pro šalį bėgančia panorama bei skambčiojančiais elnių varpeliais.
Norintys daugiau greičio gali rinktis sniego motociklų safari. O mėgstantys ir greitį, ir gyvūnus – haskių traukiams roges. Kinkinio pradžioje visada bėga lyderis ir jaunesnis šuo, kuris mokosi būti lyderiu. Vedantysis šuo visada būna stipriausias ir gudriausias.
„Kaip medžiokliniai šunys nori medžioti, taip kinkomi – bėgti. Jų nepriverstum tempti, jeigu patys nenorėtų. Per dieną jie gali įveikti apie 40-50 kilometrų. Mūsų šunys paprastai bėga nuo 10 iki 35 kilometrų. Tačiau su tokia dešimties šunų komanda vienas žmogus gali įveikti ir 100, ir 150 kilometrų. Šie šunys turi lenktynininkų kraujo“, - tikina Paulina Kiiski.
Ji pasakoja, kad iš pradžių žmonėms haskių auginimas ir treniravimas buvo hobis. Šandien Laplandijoje dauguma šunų dirba safari ir taip pat dalyvauja lenktynėse. Štai kovo pabaigoje kaip tik vyko Suomijos šunų kinkinių čempionatas.
Šunys reaguoja į garsines komandos – dešinėn, kairėn, taip pat paraginimą bėgti ar sustoti. „Taip pat šunys giriami už gerą darbą, arba kai po komandos „į kairę“, „į dešinę“ vedantysis šuo puikiai įvykdo paliepimą“, - teigia moteris.
Levis yra didžiausias slidinėjimo kurortas Suomijoje. Čia įrengtos 44 kalnų slidinėjimo trasos. Ilgiausia iš jų tęsiasi 2,3 kilometro. Lygumų slidinėjimo mėgėjai gali rinktis maršrutą iš 230 kilometrų besitęsiančių trasų.
Kurorte yra devyni viešbučiai ir šimtai atostogų namukų šeimoms. Iš viso – 22 tūkst. lovų.
Tačiau atostogauti Laplandijoje nėra pigu, net patys skandinavai dažniau slidinėti važiuoja į Alpes. Levyje kambarių kainos svyruoja nuo 200 litų parai iki 3,5 tūkst. savaitei už šeimyninius apartamentus.
Be abejonės, pats nuostabiausias metas Laplandijoje yra žiemos sezonas. Jis prasideda vėlyvą lapkritį, piką pasiekia per Kalėdas bei Naujuosius ir tęsiasi iki Velykų. Puraus sniego pusnys tirpti pradeda tik gegužės mėnesį, o kalnuotuose regionuose balti plotai laikosi ir iki birželio vidurio.
Reikia nepamiršti, kad žiemą Laplandijoje saulės mažai. Štai Levi kurortas yra už 150 kilometrų į Šiaurę nuo poliarinio rato ir sezono įkarštyje tik šykštus saulės spindulėlis vargiai pasirodo horizonte. Tačiau tamsumą atperka užburianti Šiaurės pašvaistė.
Pavasaris įspūdingai trumpas – regis, kad medžiai sužaliuoja per naktį, o kalnų gėlės spalvomis pasipuošia dar greičiau. Jeigu norite paplaukioti kanojomis ar išsiruošti į žygį miškais ir kalnais, geriausias metas – nuo birželio vidurio iki rugpjūčio vidurio. Baigiantis rugpjūčiui, muziejai, kai kurie barai ir kitos lankytinos vietos užsidaro. Naktimis iškrenta gruodas ir gamta pamažu ruošiasi žiemai.