Atlanto vandenynas toks pat permainingas, kaip ir orai Lietuvoje. Jame – tai visiškas štilis, tai – audra. Per beveik mėnesį kelionės iš Pietų į Šiaurės Ameriką kapitono R.Šiugždinio įgulai teko patirti ir viena, ir kita.
Teko taupyti gėlą vandenį, nes streikavo gėlintuvas, ir praustis vandenyno vandeniu. Į kelionės pabaigą teko misti konservais, nors kartais žvejai patiekdavo šviežios žuvies.
Pakeliui iš San Paulo į Majamį buriuotojai stabtelėjo Karibų salyne, Sent Vinsentui ir Grenadinams priklausančioje Juniono saloje, ir Prancūzijos kolonijoje Martinikoje.
„Rojus, – Juniono salą įvertino vienintelis pasaulį apiplauksiantis Linas Ivanauskas. – Net nesinorėjo apie nieką galvoti: tik nardyti ir su krabais žaisti“.
Bet stabtelėjimas buvo trumpas – papildyti atsargų bei aptvarkyti jachtą.
Vėl išplaukus pasisekė žvejams: ant Regimanto Buožiaus kabliuko iš pradžių pasimovė barakuda, o paskui – ir milžiniškas gruperis.
Artėjant prie Majamio pūstelėjo priešinis vėjas. Buriuotojų žargonu – į nosį. Didžiulės bangos jachtą mėtė it šapelį.
„Laivas, pakilęs ant bangos, net į orą pašokdavo. O leisdavosi su tokia jėga, kad vos pavykdavo išsilaikyti. Laimė, saugojo diržai“, – parašė įgulos narys Audrius Murauskas.
Prie pat Majamio laukė staigmenos – beveik 4 m grimzlę turinti „Ambersail“ kelis kartus užplaukė ant seklumos.
Tačiau išsilaisvinti pavyko, ir jachta prisišvartavo „Miamarina at Bayside“ prieplaukoje.
Vakar buriuotojai susitiko su Floridos lietuvių bendruomene, perdavė jai prezidento laišką ir pakvietė drauge švęsti Lietuvos vardo tūkstantmetį.