„Sumanymas buvo pirmame muziejaus aukšte parodyti laikrodžių istoriją, pradedant saulės, ugnies, vandens, smėlio laikrodžiais. Toliau – mechanika. Antrajame aukšte demonstruojama laikrodžių apdaila: renesansas, barokas, rokoko, klasicizmas, modernas. Čia rodoma, kaip keitėsi laikrodžių korpusų apdaila“, – pasakoja vyriausioji muziejininkė Giedrė Kazonienė.
Vėžlio kiauto apdaila su metalo inkrustacijomis, raityti rokoko stiliaus elementai, ar net dailutės balerinos puošia laikrodžių korpusus.
Tačiau grįžkime į pirmąją Klaipėdos laikrodžių muziejaus salę, kurioje vaizduojama laiko matavimo prietaisų istorijos pradžia. Akis užkliūva už keisto medinio volelio su grioveliais. Tai medinis kalendorius – jis palengvindavo dienų skaičiavimą kasdien perkeliant specialų kaištuką.
“Žmonės labai stebisi atvykę į muziejų, nes jie nėra susidūrę su tokiais laikrodžiais kaip vandens, ugnies. Apie saulės laikrodžius yra truputį girdėję, apie smėlio taip pat. Jeigu žmonėms įdomu, mes nueiname į edukacinę klasę muziejaus rūsyje ir parodome, kaip veikia aliejaus ar ugnies laikrodžiai. Nes kai kuriems žmonėms sunku suvokti, kaip seniau žmonės galėjo tokiu būdu skaičiuoti laiką“, – aiškina G.Kazonienė.
Jau 25 metus veikiančiame laikrodžių muziejuje ką pamatyti pagal savo skonį ras įvairiausių pomėgių žmonės.
„Ne tik laikrodžiai čia eksponuojami, bet ir paveikslai, baldai, muzikiniai prietaisai su mechaniniais laikrodžių įrengimais. Taigi čia bus ką veikti muzikams, mechanika ir netgi architektūra besidomintiems žmonėms“, – teigia G.Kazonienė.
Muziejaus pasididžiavimas – originalus renesansinio laikotarpio šešiakampės dėžutės formos laikrodis.
„Vienintelis Vilniuje gyvenusio meistro Teodoro Tarasowigo darbas labai domina muziejaus lankytojus. Dažniausiai jie klausia, kodėl tik viena rodyklė. Pasirodo tuo metu laiką skaičiavo tik viena valandinė rodyklė, o minutinės rodyklės nebuvo. Laikrodėlyje taip pat įmontuoti langeliai, mat anuoemt žmonės labai mėgdavo pasižiūrėti, kas suka laikrodžio mechanizmą – kad tai ne velnio pramanas, o pirmieji mechanikos žingsniai“, – su užsidegimu pasakoja G.Kazonienė
Peržengus laikrodžių muziejaus slenkstį ne tik į laikrodžius galima akis ganyti, bet ir pirštus pamiklinti gaminant vienintelį ir nepakartojama laikrodį. „Laikrodžių dirbtuvės“ skirtos šeimoms. Taigi ir suaugusieji, ir vaikai iš įvairiausių priemonių – pavyzdžiui, kriauklių, popieriaus, karpinių, nuotraukų ar makaronų pasigamins veikiantį laikrodį. Tokia pramoga vaikui kainuoja litą, o suaugusiam – tris. Tik norint gaminti laikrodį, reikia iš anksto užsiregistruoti.
Taigi aplankėme dar vieną „Didžiojo žygio po Baltijos šalis“ objektą. Dabar iš pajūrio suksime Kernavės link ir savaitgalį susitiksime galerijoje „Šulinys“.