Kelionės laivais ir traukiniais – lietuviams dar naujovė

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ traukiniai iš Vilniaus rieda tik dviem tarptautiniais maršrutais – tiesiogiai į Maskvą ir Sankt Peterburgą.

Traukiniu iš Lietuvos dar galima pasiekti Minską, Mogiliavą – šia kryptimi veža Baltarusijos geležinkelių įmonė, ukrainiečių traukiniu – Charkovą.

Rusijos geležinkelių bendrovės traukiniai, atsižvelgiant į sezoną, kursuoja tarp Vilniaus ir Kaliningrado, Adlerio, Maskvos ir Sankt Peterburgo.

Tuo tarpu Vakarų Europą traukiniu galima pasiekti per Varšuvą. Tačiau į Lenkijos sostinę galima keliauti tik persėdus Šeštokuose. Nuo čia iki Varšuvos veža Lenkijos geležinkelių bendrovė.

„Naujų maršrutų atsiradimą siejame su „Rail Baltica“ projektu, kai geležinkelio transportas šioje trasoje įgis konkurencinį greičio pranašumą – planuojamas 160 km per valandą keleivinių traukinių greitis“, – aiškino bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos viršininko pavaduotojas Dalijus Žebrauskas.

Nutiesus „Rail Baltica“, būtų galima į Varšuvą nuvykti be jokio persėdimo Šeštokuose. Dabar vykti tiesiogiai nėra galimybės dėl to, kad bėgiai Lenkijoje ir Lietuvoje yra skirtingi.

Dabar populiariausias „Lietuvos geležinkelių“ tarptautinis reisas – į Maskvą. Per metus juo vyksta apie 210 tūkst. keleivių.

Iš viso „Lietuvos geležinkeliai“ tarptautiniais reisais perveža apie 350 tūkst. keleivių. Šis skaičius beveik nesikeičia kelerius pastaruosius metus.

„Vakarų Europoje traukiniai – labai populiarus keliavimo būdas. Traukinys išvyksta iš miesto centro ir atvyksta į kito miesto centrą“, – sakė kelionių agentūros „Estravel“ vadovė Žydrė Gavelienė.

Populiariausia tarp lietuvių traukiniais keliauti po Vakarų Europą, Skandinaviją.

„Tačiau apskritai keliones traukiniais renkasi labai menka dalis mūsų šalies keliautojų“, – apgailestavo Ž.Gavelienė.

Europoje kelionėms traukiniais jaunimui iki 26 metų taikomos iki 40 proc. nuolaidos, jei perkamas nuolatinis bilietas.

Pigiau keliauti gali ir vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau pastarųjų, norinčių keliauti traukiniais, Lietuvos kelionių agentūros beveik nesulaukia.

„Dažniausiai su nuolatiniais traukinių bilietais keliauja jaunimas – daugiau kaip 80 proc.

Jiems taikomos nemažos nuolaidos, be to, jaunimui netrūksta drąsos bei ryžto avantiūroms“, – aiškino kelionių agentūros „Zigzaf“ rinkodaros vadovė Daiva Bartusevičiūtė.

Ji įsitikinusi, kad jeigu Lietuvos geležinkelių tinklas būtų įtrauktas į Europos geležinkelių tinklą, Lietuva sulauktų kur kas daugiau turistų iš užsienio.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas D.Žebrauskas žada, kad ateityje Lietuva įsitrauks ir į tarptautinę kelionių traukiniais bilietų sistemą.

Mūsų šalies bendrovė dabar neskuba jungtis prie tokios sistemos, nes ši netrukus bus atnaujinta. Tad ketinama iškart derintis prie naujos sistemos.

Anot D.Žebrausko, elektroninio bilieto projektas jau įtrauktas į valstybės finansuojamų projektų sąrašą. Jau paskelbtas konkursas projekto studijos rengėjui išrinkti. Vietų užsakymo ir bilietų pardavimo sistemą planuojama skelbti šį rudenį.

Tuo tarpu keliones keltais parduodančios kelionių agentūros tikina, kad lietuviai vis dažniau atranda šį keliavimo būdą. Tiesa, daugelis kaip starto vietą pasirenka ne Klaipėdos, o Rygos jūrų uostą.

Kasdien iš Klaipėdos jūrų uosto išplaukia jūrų keltai į Vokietiją ir Švediją.

Iš Klaipėdos į Kylio (Vokietija) uostą ir atgal keltai „Lisco Maxima“ ir „Lisco Glorija“ plaukia šešis kartus per savaitę.

Kelionė trunka 21 valandą. Iš Kylio patogu pasiekti Hamburgą – iki jo tik 100 kilometrų.

Keltas „Vilnius“ kartą per savaitę plaukia į Zasnico uostą Riugeno saloje (Vokietija). Kelionė – 18 valandų. Nuo Zasnico iki Berlyno – 320 kilometrų.

Keltų „Lisco Optima“ ir „Lisco Patria“ kursas – Karlshamno uostas pietinėje Švedijoje.

Kelionė trunka 14 valandų. Nuo čia iki Kopenhagos – 190 kilometrų. Lengvai pasiekiami ir kiti Skandinavijos miestai.

Keltų keleivių pastaraisiais metais po truputį daugėja. 2006 metais keltais su Lietuvos vėliava plaukė 123 tūkst., 2007 – 140 tūkst., praėjusiais metais – 148 tūkst. žmonių.

„Palyginti su Ryga ar Talinu, tai gana maži skaičiai, bet, deja, Klaipėda – ne sostinė.

Lietuvoje kol kas tik formuojasi keliavimo jūra tradicijos“, – apgailestauja keltų kompanijos „DFDS Lisco“ atstovas Vaidas Klumbys.

Sunkmetis tik keliais procentais sumažino keltų keleivių skaičių, o Klaipėdos – Kylio linija šįmet apkrauta beveik tiek pat, kaip ir pernai.

Į Kylį ir atgal plaukiojančiuose laivuose keleiviai iš Lietuvos vidutiniškai sudaro maždaug 60 procentų. Tiesa, vasarą šie skaičiai kiek pakinta: 40 proc. – vokiečių, 40 proc. – lietuvių, 7-8 proc. – olandų, 5 proc. – latvių.

Reisą į Zasnicą vasarą paprastai „okupuoja“ vokiečiai (80 proc.), bilietus užsisakę iš anksto.

Į Švediją beveik 80 proc. plaukiančių keleivių – lietuviai, po 5 proc. – latvių ir danų, 7 procentai – švedų.

Keltų bendrovės kaip vieną privalumų išskiria ir galimybę keliauti svetur kartu su augintiniais.

„DFDS Lisco“ keltuose yra po dvi specialiai tam pritaikytas kajutes. 135 litus kainuojantys bilietai šuniui ar katei išgraibstomi iš anksto.

Šunį su antsnukiu ir pavadėliu galima vedžioti laivo deniuose, specialios vietos skirtos gyvūnų gamtiniams reikalams.

Bendrovės „DFDS Lisco“ Keleivių rinkodaros ir pardavimo skyriaus vadovas Arvydas Skuodas su šypsena vertina kalbas apie tai, kokią didelę naudą miestui ir uostui per vasarą atneša kelioniniai laivai. Jis tikina, kad keltų nauda – keleriopai didesnė.

Per metus Klaipėdos uoste apsilanko maždaug pusšimtis kelioninių laivų. Vienas laineris sumoka maždaug 100 tūkst. litų uosto rinkliavos. Vadinasi, per metus susidaro 5 mln. litų suma.

Kelioniniai laivai per metus atplukdo maždaug 30 tūkst. žmonių (pernai – 33 tūkst.). Tačiau į miestą patraukia maždaug pusė jų – apie 15 tūkst.

Statistiškai vienas turistas per dieną Lietuvoje išleidžia apie 345 litus. Vadinasi, kelioninių laivų turistai per sezoną Klaipėdoje palieka apie 5 mln. litų.

Taigi bendros pajamos iš kelioninės laivybos per metus sudaro maždaug 10 mln. litų.

„Vienas keltas uoste per metus apsilanko 150 kartų. Keltams taikomos mažesnės rinkliavos – vienas įplaukimas kainuoja maždaug 17 tūkst. litų.

Tačiau per metus už vieną keltą uostui sumokama daugiau kaip 2,5 mln. litų rinkliavų. Už penkis keltus – jau beveik 13 mln. litų.

Per metus keltai atplukdo apie 50 tūkst. užsieniečių. Pagal tą pačią formulę, kad vienas užsienietis per parą išleidžia 345 litus, o paprastai Lietuvoje jis būna tris dienas, išleistų pinigų suma pasiekia beveik 52 mln. litų.

Taigi iš visos keltų laivybos susidaro beveik 65 mln. litų pajamų per metus.

„Keltai – vis dar naujas būdas keliauti lietuviams. Gaila, kad neturime didesnės kelionių pasiūlos iš Klaipėdos uosto.

Tačiau iš Rygos galima vykti į Švediją ir praleisti dieną ar daugiau Stokholme.

Kelionės maršrutą galima papildyti aplankant Helsinkį ir Taliną. Keltas – susisiekimo priemonė ir vykstant automobiliu. Gali pasiimti visus reikalingus daiktus ir nepervargdamas persikelti į atokiausią Suomijos, Švedijos, Vokietijos ar Norvegijos kampelį“, – kalbėjo kelionių agentūros „Estravel“ direktorė Ž.Gavelienė.

Keltų šeimininkai šiemet tapo itin lankstūs – siekdami pritraukti klientų, drauge su kelionių agentūromis turistams siūlė nuolaidas iki 50 procentų. Lietuvoje artimųjų kelioninių laivų, plaukiant iš Rygos, paklausa, palyginti su praėjusiais metais, ūgtelėjo tris kartus.

Gegužę „Estravel“ pardavė per 800 bilietų į kelioninius laivus po Baltijos jūrą. Tačiau vis tiek tokios išvykos sudaro vos kelis procentus visos Lietuvos kelionių rinkos.

Dažniausiai išvykas keltu renkasi grupės bičiulių – plaukdami jie švenčia gimtadienius, mergvakarius ar bernvakarius. Pasiplaukioti jūra išsiruošia romantiškai nusiteikusios poros. Birželį kelte pramogauja mokslo metus baigę mokiniai ir pedagogai. Keltuose konferencijas organizuoja įmonės.

* * *

* Pirmąjį 2009 m. ketvirtį Lietuvoje vandens ir oro transporto įmonių nuostoliai tarp visų veiklos rūšių buvo tarp sparčiausiai augusiųjų. Šiemet 1-ąjį ketvirtį jūrų ir pakrančių vandens transporto bendrovių pajamos Lietuvoje sumenko net 11 procentų.

* Lietuvoje jūrų transporto rinka traukėsi jau pernai. Paskutinį 2008-ųjų ketvirtį keltais keliavo 10 procentų mažiau keleivių nei atitinkamu 2007-ųjų laikotarpiu.

* Keliaujančiųjų geležinkeliu skaičius Lietuvoje augo 5,3 procento.

* Klaipėdos jūrų uoste 2009 m. sausio-gegužės mėnesiais pervežta 42,9 tūkst. keleivių. Per tą patį laikotarpį pernai – 45,3 tūkst. keleivių.

* Per Rygos uostą šiemet keliavo 77,7 tūkst. keleivių. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 24,5 proc.

* * *

* Lietuvoje dažniausiai perkami šie nuolatiniai bilietai keliauti traukiniais: „Interrail (tinka keliaujant po Europą), „Britrail“ (galioja Jungtinėje Karalystėje), „Balkan Flexipass“ (naudojamas Balkanuose), „European East Pass“ (praverčia keliaujant po Rytų Europą), „Amtrak“ (skirtas keliautojams po JAV).

* Keliaujant tokiu būdu galima neribotai važinėti po tam tikrą regioną pasirinktą laikotarpį.

* Įsigijus nuolatinį traukinio bilietą taikoma ir iki 30 proc. nuolaida keltų bilietams, iki 20 proc. – kelioniniams laivams, iki 20 proc. – viešbučiams, iki 15 proc. – ekskursijoms, specialios kainos – skrydžių bilietams.