„Norėjom sustabdyti žmones, kad nebebėgtų, kad pradėtų stoti ir kitaip žiūrėtų į gamtą. Parke takeliai yra išraityti, nes jeigu eitum tiesiai, labai greitai nueitum.“, – sako Š.Kasmauskas.
Akmeniniai takeliai, apsodinti sakuromis, įvairiaspalviais žiedais pasipuošusiais augalais, japoniškais bonsais, vingiuoja kalvom. Jeigu akimirką užsimiršote ir pasijutote it išpuoselėtame japoniškame sode, nedaug apsirikote, nes prie šio „Dainuojančių akmenų slėnio“ tikrai prisilietė japonų rankos.
Š.Kasmauskas sako, kad šis projektas atsirado iš svajonės, meilės ir noro sukurti Žemaitijai aukštos kokybės meno kūrinį. Taigi į pagalbą pasitelkęs landšafto meistrus ir žemės menininkus iš Japonijos, vyras į slėnį Kretingos rajone tempia akmenis, tūkstančius augalų iš Japonijos ir dešimteriopai daugiau - iš Lietuvos. Paklaustas, kuo panašūs japonai ir lietuviai, Š.Kasmauskas greitai išpyškina: „Darbštūs, nuoširdūs, myli gamtą ir yra kūrybingi.“
Slėnyje dirbantys japonai Mažučių kaimą taria – „Madzuchai“. Toks pavadinimas ir prilipo „Dainuojančių akmenų slėniui“. Projektas dar tik įsibėgėja: pagal planą čia išdygs arbatos nameliai ir pagoniška alka, bus įrengtos originalios pavėsinės, suoleliai poilsiui, akmeniniai žibintai. Pavalgyti bus galima japoniško maisto restorane, pasimėgauti SPA procedūromis, japoniškų pirčių kompleksas.
Tačiau ir dabar čia yra kur akis paganyti. Iš akmenų formuojami upeliai, kurių bus beveik 2,5 kilometro, kriokliai, grindžiami akmeniniai takai, formuojamos kalvos. Viršutinis tvenkinys jau suformuotas, dar 4 kasami.
„Akmenys dainuoja, kaip per juos bėga vanduo. Tuomet akmenukas daužosi į akmenuką ir girdisi švelni, graži muzikėlė.“, – šypsosi Š.Kasmauskas.
Anksčiau dirbęs vyriausiuoju Lietuvos karinio laivyno gydytoju, šiuo metu ūkininkas Š.Kasmauskas juokiasi, kad medžius sodinti visada smagu. Sūnų užauginti irgi reiktų, bet Dievas davęs tris dukteris, todėl šis parkas vyrui yra kaip sūnus.
Su ne ką mažesne meile jis kalba ir apie akmenis, kuriuos čia tempia iš įvairiausių kampelių. Tačiau akmenys ne iš karto suranda savo vieta upelių šlaituose ar takeliuose.
„Akmuo turi lyg įsišaknyti, surasti savo vietą. Jis apsuptas energetikos, turi stiprią jėgą ir galią. Ypač jeigu akmuo atvežtas iš nelabai gerų vietų. O kartais nežinai, iš kur ridulys tiksliai atvežtas, taigi jis turi čia pabūti, susigyventi su vieta. O jau tada galima akmenį dėti, kur nori.“, – sako Š.Kasmauskas.
Š.Kasmauskas tikina, kad į Madzuchai parką atvykę keliautojai ras, ką veikti ir vasarą, ir žiemą. Jiems siūloma susipažinti bei pasimokyti ikebanos, origamio, bonsų auginimo, suiseki, kaligrafijos ir kitų menų, dalyvauti tradicinėse arbatos gėrimo ceremonijose.
Bilietas į „Dainuojančių akmenų slėnį Madzuchai“ kainuoja 10 litų, o „Didžiojo žygio po Baltijos šalis“ dalyviai gaus pusės kainos nuolaidą.