Per Vygrių nacionalinį parką ir Augustavo girią vingiuojanti siauruko trasa dovanoja turistams daug malonių akimirkų. Šis siaurukas – viena įdomiausių turistų atrakcijų Palenkės vaivadijoje, kasmet sutraukianti daug turistų.
Trasa miško masyve buvo nutiesta dar Pirmojo pasaulinio karo metais ir buvo skirta medienai gabenti. 1923-1926 metais 60 centimetrų pločio bėgiai buvo nutiesti net 36 kilometrus. Vygrių, Želvos ir kitus ežerus aplenkianti trasa puikiai tiko pervežti medienai visus metus.
Pervežimai trasa baigėsi prieš du dešimtmečius - 1989-aisiais. 1991 metais ši trasa buvo įrašyta į Lenkijos paminklų sąrašą kaip vertingas technikos paminklas ir viena iš ilgiausių veikusių siauruko trasų Lenkijoje.
Dešimtmetį ji stovėjo nenaudojama ir apleista, kol 2000 metais nutarta ją atnaujinti ir pritaikyti turistams. 2001-ųjų gegužę pirmieji turistai pajudėjo atnaujinta siauruko trasa, kuri po rekonstrukcijos tęsiasi apie 10 kilometrų. Nuo tada kasmet šiuo siauruku keliauja dešimtys tūkstančių žmonių, ir vis didesnę jų dalį sudaro turistai.
Savaitgalio dienomis iš maždaug pusšimčio siauruku keliaujančių žmonių didesnę pusę sudaro lietuviai. Stoties bare, įsigyjant 20 zlotų (apie 16 litų) kainuojantį bilietą, kartu tenka pirkti ir apie 3 litus kainuojantį bilietą, leidžiantį lankytis Vygrių nacionaliniame parke.
Traukinys į siauruko trasą išvažiuoja tris kartus per dieną, kelionė pirmyn ir atgal tęsiasi apie pustrečios valandos. Kartais tenka neplanuotai sustoti, kai rytinio reiso metu bėgius būna užgriuvęs koks medis – mašinistui tenka išlipti ir jį nutempti.
Pakeliui turistai išklauso pasakojimą apie siauruko istoriją, pristatomos gražiausios vietos. Tiesa, informacija pateikiama tik lenkų kalba, tačiau galima įsigyti ir lankstinukų su angliškais tekstais. Trasoje per miško tankmę lėtai pūškuojantis traukinukas kelis kartus kerta asfalto kelius, juda per miško tankmę, sustoja keturiose stotelėse. Jose turistai gali išlipti, nueiti iki puikiai įrengtų apžvalgos aikštelių, apžiūrėti šalia tyvuliuojančius ežerus, iš vietos gyventojų įsigyti šviežio medaus.
Galutinėje stotelėje traukinio garvežys apsisuka ir vagonėlius prisikabina iš kitos pusės. Tada kiek pavažiavus vėl laukia sustojimas, įspūdingų salų ežere apžiūrėjimas. Siauruko trasą atgaivinę parko darbuotojai jau planuoja pratęsti ją dar toliau, kad turistai galėtų pamatyti ir Juodosios Ančios ežero apylinkių grožį.
Baigę smagią kelionę siauruku, turistai skuba į vos už keliolikos kilometrų nuo Plocično esantį Vygrių vienuolyną. Čia jų laukia ne tik įspūdingo buvusio kamaldulių vienuolyno apžiūra, bet ir kelionė popiežiaus Jono Pauliaus II laiveliu po šalia esantį Vygrių ežerą.
Oficialus šio laivo pavadinimas – „Tritonas“. Jis turistų laukia nuo gegužės iki spalio mėnesio. Laivas specialiai buvo perstatytas ir pritaikytas Jono Pauliaus II kelionei po Vygrių ežerą, kuri įvyko prieš dešimtmetį, 1999-ųjų birželį. 20 zlotų (apie 16 litų) už bilietą sumokėję turistai apie pusantros valandos plaukia Vygrių ežere tuo pačiu maršrutu, kuriuo čia keliavo ir popiežius. Apie Jono Pauliaus II kelionę liudija laive pritvirtinta lentelė.
Laive, kuris statytas dar 1941-ųjų pradžioje ir vėliau atnaujintas, galima atsigaivinti kava, alumi, o plaukiant stebėti juodąsias gerves, kormoranus, monitoriuose pamatyti įdomiausius ežero vaizdus, laivo istorijos pristatymą. Trumpam „Tritonas” stabteli giliausioje Vygrių ežero vietoje, kur gylis siekia 73 metrus.
Plaukiančių popiežiaus laivu taip pat netrūksta, savaitgaliais į kai kuriuos reisus nelieka bilietų. Šiuo maršrutui keliaujantys lietuviai džiaugiasi, kad visai netoli nuo sienos su Lietuva galima per vieną dieną įspūdingai pailsėti, o tuos įspūdžius dar labiau sustiprina pakeliui į namus aplankyta prie Punsko, Oškinių kaime, kuriama prūsų-jotvingių sodyba, kurios šeimininkas Petras Lukoševičius visada svetingai priima apsilankiusiuosius ir pasakoja apie šios vietovės viziją.