Jachta aplankė 40 pasaulio uostų, ir kiekviename jų plazdėjo milžiniška trispalvė. Galiausiai, baigdami kelionę, buriuotojai pakvietė visos žemės lietuvius drauge sugiedoti „Tautišką giesmę“ ir taip paminėti Lietuvos vardo tūkstantmetį.
Norvegijos sociologinių tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko apklausą, kuri aiškiai parodo, kad „Tūkstantmečio odisėja“ buvo iniciatyva, labiausiai įprasminusi Lietuvai svarbią datą.
„Odisėja“ oficialiai finišavo Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje, kur renginio idėjinis vadas Raimundas Daubaras muziejui dovanojo kompaktinę plokštelę su liepos 5-ąją vienu metu visame pasaulyje sugiedotos „Tautiškos giesmės“ įrašu.
Istorikas Žygintas Būčys „Tūkstantmečio odisėjos“ idėją suvienyti pasaulio lietuvius giedant „Tautišką giesmę“ prilygino šiemet dvidešimtmetį mininčiam „Baltijos keliui“ ir pažadėjo, kad plokštelė su įrašu netrukus bus eksponuojama muziejaus, o gruodžio pradžioje bus atidaryta įamžintų „Odisėjos“ akimirkų paroda.
„Tūkstantmečio odisėja“ gal prisidėjo ir prie „Lietuvos ryto“ krepšininkų pergalės Europos taurės turnyre. Prieš finalą Turine jų paklausėme: ar galite atsilaikyti 40 minučių, jei tie buriuotojai be namų, galvodami apie tėvynę, plaukia devynis mėnesius?“ - pasakojo „Lietuvos ryto“ redaktorius Gedvydas Vainauskas.
Su buriuotojais plaukusi milžiniška Lietuvos trispalvė plazda Klaipėdos uoste, pasitikdama grįžtančius namo ar atvykusius į svečius.
Jachta dalyvavo varžybose
Pasaulį apiplaukusiems ir bent kelioms minutėms lietuvius suvienijusiems buriuotojams dar sunku atsakyti į klausimą, ar Lietuva jau yra jūrinė valstybė.
„Bet plaukdami matėme, kaip mus ir mūsų vėliavą gerbia senas jūrines tradicijas turinčių šalių buriuotojai, - teigė R.Daubaras. - Už tai, kad ryžomės apiplaukti pasaulį ir kad sugebame suvaldyti tokią jachtą“.
Įspūdingo dydžio sportinė jachta „Ambersail“, kuriai vadovavo kapitonas Simonas Steponavičius, paryčiui Klaipėdos uoste baigė „The Tall Ships' Races“ varžybų antrąjį etapą iš Turkų (Suomija).
Jachtoje buvo 5 oficialiosios įgulos nariai ir 11 jaunų buriuotojų, kurių amžius nuo 15 iki 25 metų, „Ambersail“ artimiausius varžovus aplenkė beveik para.
„Norstat“ atliktų tyrimų rezultatai:
Dalyvavo 505 respondentai, kurių amžius nuo 18 iki 74 metų.
Ar giedojote „Tautišką giesmę“ švenčiant Lietuvos vardo tūkstantmetį liepos 5 d. 21 val.?
Taip, giedojau – 46 proc.; Ne, negiedojau – 48 proc.; Nieko nežinojau apie šią iniciatyvą – 7 proc.
Kur giedojote „Tautišką giesmę“?
Namuose prie televizoriaus ekrano – 39 proc.; Savo miesto/gyvenvietės renginyje ar koncerte – 25 proc.; Kieme prie namų su šeima/draugais/giminaičiais – 20 proc.; Gamtoje/išvykoje – 10 proc.; Kitur – 5 proc.; Kavinėje/restorane – 1 proc.
Kuris iš Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtų renginių/įvykių geriausiai įprasmino Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimą?
„Tūkstantmečio odisėja“ - plaukimas aplink pasaulį jachta „Ambersail“ - 40 proc.; „Tautiškos giesmės“ giedojimas vienu metu Lietuvoje ir pasaulyje – 14,5 proc.; Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė „Amžių sutartinė“ - 32,1 proc.; Valdovų rūmų atidarymas – 5,7 proc.; Užsienio valstybių valdovų ir karalių atvykimas į Lietuvą – 3 proc.; Kitas renginys – 3,4 proc.; Joks renginys – 0,8 proc.; Nieko nežinojau apie Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtus renginius/įvykius – 0,6 proc.
Lietuvos vardo garsinimui skirtos lėšos: Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimas – 176 mln. Lt.; Dalyvavimas Europos Sąjungos paramos kultūrai projektuose „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ - 25 mln. Lt; Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė „Amžių sutartinė“ - 13 mln. Lt; Istorinio kino filmo sukūrimas ir pagaminimas – 2,5 mln. Lt; Lietuvos valstybės institucijos 2005—2008 m. atskiroms šalies įvaizdžio formavimo priemonėms vykdyti panaudojo apie 63 mln. Lt.
Projektams „Tūkstantmečio odisėja“ ir „Tautiška giesmė“ skirtos lėšos yra privačių rėmėjų. Iš viso – 5,5 mln. Lt