Dvarininkai Nagurskiai Kurtuvėnų svirne ne tik grūdus laikydavo, bet ir puotas keldavo (video, nuotraukos)

Šarūnė Kaušylaitė
Prieš daugiau nei du šimtus metų bajorų Nagurskių baudžiauninkai iš pušinių rąstų surentė svirną Kurtuvėnuose. Sakytume, kad būtent jis ir stovi prieš jūsų akis, tačiau truputį pameluotume.
Svirnas mena permainingą ir turtingą istoriją.
Daugiau nuotraukų (1)
Taigi permainingą ir spalvingą svirno istoriją pradėkime nuo pradžių.
Barokinių formų statinys tarnavo ne tik ūkio reikmėms. Dvarininkas Jokūbas Nagurskis čia sumanė įkurti teatrą. Apie spektaklius ir puotas iki dabar legendos sklinda.
„Svirnuose visą laiką stengiamasi, kad būtų kuo mažiau šviesos, kad nesudygtų grūdai. Tačiau šito svirno priekiniame fasade matome svirnui visiškai nebūdingus langus. Manome, kad puotos turėjo vykti toje galerijoje“, - pasakojo Kurtuvėnų Regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis.
Įspūdingo dydžio statinys puoštas arkinėmis sijomis, neįprastu įgilintu priesvirniu, dviejų pakopų stogu ir kalvystės dirbiniais. Jis per stebuklą nė kiek nenukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą, tačiau per Antrajį teko atlaikyti kelis artilerijos smūgius. O visai neseniai – 2001-aisiais – per restauraciją svirnas visiškai sudegė. Tačiau buvo nemažai likusios fiksacinės medžiagos archyvų, pagal kuriuos iki 2006 metų autentiškas svirnas atstatytas.
„Svirne tėra vienintelis pritaikymas – įvedėme elektrą, kad nebūtų tiek tamsu. O daugiau jokių pritaikymų“, - pastebi R.Tamulaitis.
Pasivaikščiojimą svirne pradėsime nuo paties pastato viršaus - pastogės. „Būdavo pirmiausia sukeliami grūdai, čia jie buvo džiovinami, vartomi, o paskui leisdavosi žemyn, kur patekdavo į aruodus“, - vedžiodamas po patalpas rodo vedlys.
Keistoka svirne matyti kilimus, barokinius baldus, tačiau prisiminkime, kad čia vykdavo audringos puotos. Kurtuvėnų regioninio parko direktorius R.Tamulaitis pasakoja, kad ieškodami medžiagos parkui atkurti, archyvuose rado 1796 metų Nagurskių užsakymą staliui. Pagal tuos brėžinius meistras iš Anykščių pagamino tikslią baldų kopiją.
„Gobeleną pirkome Italijoje. Yra manufaktūros, kurios iki dabar audžia tokius gobelenus. Tik Nagurskiai kitokį raštą buvo užsakę – trikampiukais. Mes tokio neradome, tačiau jeigu jis atsiras, tai baldus iš naujo aptrauksime“, - tvirtino jis.
R.Tamulaitis prasitaria, kad Valdovų rūmų statytojai pamatę šiuos baldus susižavėjo. Todėl dar viena kopija greičiausiai atsidurs ir Vilniuje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.