Namuke apstu mažųjų estų rašytojo Edgaro Valterio sugalvotų padarėlių - puokių. Jie kyšo iš sienų landų, šypsosi iš atvirukų, sutūpę ant palangės.
Kas gi tie puokiai? Jeigu esate buvę pelkėje, arba kitoje drėgnesnėje vietoje - užtikrintai esate juos matę. Tai viksvų kalnelis, kurio kupstas kasmet aukštėja. Puokių kojos visada turi būti vandenyje, taigi jie pripratę stovėti vienoje vietoje, Paprastai puokiai susiburia į šeimas ir laikosi arti vienas kito, kad būtų patogu plepėti.
Rašytojas E.Valteris buvo atsiskyrėlis ir mėgo gamtą. Kai ankstyvą rytą jis pamatė tekančios saulės apšviestus viksvų krūmus, kurie buvo tokie aukšti, kad neperžengsi ir taip arti sutūpę, kad nepraeisi, E.Valteris pasijuto atradęs naują pasaulį. Rašytojas sako, kad norėdami prakalbinti puokį, kiekvienas turi atrasti savyje gyvenantį vaiką, jo beribę vaizduotę ir nepailstantį smalsumą.
Knygą apie puokius, E.Valteris parašė 1994 m. ir ji iš karto tapo labai populiari. Vėliau atsirado idėja įkurti vietą, kurioje būtų galima pažinti natūralią, gamtą, pasivaikščioti, rengti iškylas. Taigi prieš devynerius metus Veru regione, netoli vieno seniausių ąžuolų Estijoje, pradėjo kurtis puokių šalis.
Tarsi iš pasakos atgijusiam nameliui, kuris pirmasis pasitinka puokių šalies svečius, suręsti mediena atgabenta iš kitų šalies vietų.
„Jie čia atgabenti iš rytinės Estijos dalies. O mes esame pietuose. Rąstus teko atsivežti, nes mūsų miškuose nėra tokių plačiakamienių medžių. Kita vertus, taip pat svarbu tausoti miškus aplink puokių šalį", - teigia A.Soonvald.
Paties E.Valterio paišytas puokių šalies planas tampa realybe. Šio parko darbuotojai sako, kad svarbiausia - harmonija su gamta. Taigi čia ji keičiama kiek galima mažiau.
„Didžiojo žygio po Baltijos šalis" dalyviai su vaikais atvykę į puokių šalį gali ne tik pasivaikščioti pėsčiųjų takais, bet ir rasti pramogų namelio viduje.
Nesijaudindami dėl laiko vaikai gali žaisti, paišyti, klijuoti ar tiesiog klausytis pasakų.
Jeigu sugalvosite nuvykti į puokiu šalį, turėkite galvoje, kad rugpjūčio 19 dieną ten bus čirpiančių žiogų diena, o rugsėjo 21-ąją - seniausio puokio gimtadienis.