Kaip antradienį spaudos konferencijoje pasakojo ekspedicijos
dalyviai, jiems teko kopti į beveik 5 kilometrų aukštį griūvant sniego
lavinoms, lyjant, sningant ir žaibuojant.
Nepaisant tokių sąlygų, per šešiolika valandų 11 alpinistų pavyko
sėkmingai užkopti ir nusileisti nuo kalnų. Savo ekspedicijos metu jie
pakrikštijo lietuviškais vardais tris per 4,5 kilometro aukščio
viršukalnes: Lietuvos tūkstantmečio (4711 metrų), Dotnuvos ir Bangos.
Tačiau likusieji 18 ekspedicijos narių dėl sudėtingų oro sąlygų
liko viršūnės nepasiekę.
„Jie du kartus bandė, bet gilus sniegas ir didelis matomumo
nebuvimas neleido kopti. (...) Viena grupė visą dieną mynė pėdas ir
kitą dieną norėjo jomis pasinaudoti, bet vėliau pėdų nebematė“, -
pasakojo vienos iš grupių vadovas Kęstutis Baleišis.
Kitos grupės vadovo - Artūro Bazio žodžiais, jo vadovaujami
alpinistai turėjo rinktis sudėtingesnį kopimo kelią, kadangi įvertinus
savo galimybes nusprendė, jog bandant įveikti ne tokį sudėtingą
maršrutą, gali likti palaidoti po sniego lavina.
Skubėję įveikti šlaitą, kad atitirpęs ledas ir sniegas jų
nenustumtų žemyn, keliautojai pasiekė viršūnę, kur juos pasitiko
geresnės sąlygos - pavyko padaryti keletą nuotraukų. Tačiau, anot
K.Baleišio, ir čia oras buvo „stebuklingai įdomus“.
„Rūbai leido elektros iškrovas, plaukai stovėjo piestu. Suskubome
padėti įrašą su įkopimo tikslu, viršūnės paminėjimo data“, - pasakojo
jis.
Kaip teigė A.Bazys, leidžiantis nuo viršūnės, oras atrodė geras,
tačiau po kurio laiko prasidėjo kruša, pranašavusi žaibus - nemažai
metalinės įrangos turėję alpinistai suskubo leistis. Jiems
leidžiantis, už nugaros pasirodė žaibai, po kurių iškart aidėjo
griaustinis.
Kalnyne, į kurį Lietuvos alpinistai keliauja per 50 metų, anot
ekspedicijos dalyvių, jau yra keletas lietuviškais vardais pavadintų
viršūnių: Žalgirio, Nemuno, Vilniaus universiteto, Martyno Mažvydo.
Ekspediciją organizavo Lietuvos keliautojų sąjunga ir Lietuvos
alpinistų asociacija.
Tian Šanis - kalnynas Vidurinėje Azijoje, besidriekiantis į šiaurę
ir vakarus nuo Takla Makano dykumos Kazachstano, Kirgizijos ir vakarų
Kinijos Sinczjano Uigurijos autonominio regiono pasienyje. Pietuose
jis jungiasi su Pamyro kalnais. Kalnynas taip pat driekiasi šiaurinėse
Pakistano teritorijose bei kai kuriose Džamu ir Kašmyro srityse.
Aukščiausias Tian Šanio taškas - Pergalės viršukalnė - siekia 7439
metrus.