Makarskos kurorto Kroatijoje slaptažodis – „Litva“ (nuotraukos)

Kiek iš jūsų pažįstamų ar artimųjų yra buvę Kroatijoje? Tikriausiai nedaug. O štai Kroatijos pietuose, Dalmatijoje esančiame Makarskos kurorte, miestelėnai juokauja klausdami, ar Lietuvoje dar liko nors kiek gyventojų, ar jau visi suvažiavo atostogauti pas juos.

Dėl palankių kelionės ir pragyvenimo kainų vis dažniau mūsiškiai renkasi Makarską, kurią vadina rojumi žemėje. Nedidelis miestas laikomas vienu gražiausių Pietų Kroatijoje, turi dviejų kilometrų ilgio akmenuoto paplūdimio juostą. Iš vienos pusės jį gaubia aukšti Biokovo kalnai, priklausantys antriems pagal dydį Europoje Dinarams, iš kitos pusės kurorto krantus skalauja žydra ir druskinga Adrija. Išskirtinės klimatinės sąlygos (karštis ir drėgmė) formuoja kontrastingą reljefą, kur vyksta greita vegetacija, gausiai dera įvairiausi vaismedžiai.

Apelsinai, granatai, figos, alyvuogės, vynuogės, citrinos. Viso to galima nusipirkti ir paragauti turgeliuose, ne tik žiūrėti per atostogų kaimynų tvorą. Svarbu žinoti, kad negalima čiupinėti tų vaisių, kurių nesiruoši pirkti – dėl kaitrios saulės toje vietoje, kur pirštu paspaudei odelę, po kelių valandų atsiranda įdubimai, vaisius pradeda pūti.

Makarskoje žydi labai daug levandų, kurios skleidžia stiprų, tačiau malonų aromatą. Džiovinti melsvi žiedai dažniausiai perkami lauktuvėms. Jie tinka gydyti nervų ligoms, astmai, apsaugo drabužius nuo kandžių, o sodo augalus – nuo amarų.

Ko dar galima parvežti artimiesiems iš Kroatijos? Kroatų aliejai – vieni kokybiškiausių. Lietuvoje jų nerasi, nes gamintojai paprasčiausiai neeksportuoja šių gėrybių. „Domače ulje“ - naminis aliejus, taip pat pirmo šalto spaudimo vadinamasis „Mergelių aliejus“ - nepigūs, tačiau geri.

Iš saldumynų labiausiai tiktų tai, kas gaminama iš figų, kurios vadinamos „smokvo“. Tai trumpalaikis vaisius, todėl kroatai jas džiovina, maišo su medumi, gamina džemą, alkoholinius gėrimus. 

Dėl ko figmedis taip vertinamas kroatų? Ir dėl simbolinės jo reikšmės. Gidai pasakoja, kad tai pažinimo, rojaus medis. Nors esame pratę juo laikyti obelį, tačiau Šventojoje žemėje ne jos augo, ir ne obels, o figmedžio vaisiumi Ieva sugundė Adomą. Dėl to ir senovės skulptoriai nuogas žmonių vietas skulptūrose pridengdavo figos lapu, o Makarskoje figa nuo senų laikų yra nebrangus delikatesas.

Iš alkoholinių gėrimų namiškiams ir draugams geriausiai parvežti rakijos. Tai 46 proc. stiprumo vynuogių degtinė. Parduodamas ir grynas (lozovača), ir su riešutais (orahovica), ir su žolelėmis (travarica), ir su vaisiais. 0,33 litro talpos buteliukas kainuoja 5 litus, gražesnio dizaino ir didesnis – apie 16 litų.

Dar labai mėgstama prisipirkti jūros kriauklių ir kriauklelių, ten vadinamų „malakoški“. Didžiulės, vos telpančios į saują, kainuoja tik 5 litus. 

Vietinė valiuta – kuna. Ką nors pirkti labai paprasta, nes prašomą sumą tereikia padalinti iš dviejų, ir žinosi, kiek prekė ar paslauga kainuoja litais. Tarkim, jeigu aliejus kainuoja 7 kunas, tai būtų 3,5 lito arba 1 euras.

Derėtų žinoti, kad patys kroatai, nors ir nelinkę daug gerti, tačiau mėgsta vaišinti kitus, o atsisakyti nėra labai mandagu.

Užtenka prieiti prie prekystalio ir žvilgterėti, kad ir netyčia, į kokį gėrimą, ir tau jau pila jo paragauti. Vaišės tuo nesibaigia, nes kroatai jaučia pareigą pavaišinti bent trimis stipriaisiais gėrimais. Tai ir prekybinė gudrybė, nes bent vienas iš gėrimų tikrai patiks ir pirksi, ir kartu svetingumas, po kelių dienų verčiantis ratu apeiti vietas, kur parduodamas alkoholis. Juk visus skonius jau žinai mintinai, lagaminas prikrautas įvairiausių dydžių buteliukų, o viešnagė kurorte būna dar tik įpusėjusi.

Kitas nevienareikšmiškai vertinamas Kroatijai būdingas dalykas – cikados, primenančios sparnuotus žiogus. Makarskoje jų labai daug. Vieni nuolatinio cikadų gvardijos čirpimo klausosi tarsi styginių kvarteto, kartu niūniuoja. Kiti svajoja nusipirkti toną diklofoso ir juo išpurkšti visas pinijas, kuriose tupi šie vabzdžiai. Gal užsičiaups?

Cikados toli gražu ne iš malonumo taip čirpia. Pajutę, kad oro temperatūra artėja link 30 laipsnių karščio, savo lengvais sparnais jos vėdina savo permatomus kūnus, taip sukeldamos perkaitusio kankinio garsus (gal paprasčiau būtų išskristi ten, kur vėsiau?).

Liepos mėnesį cikadų čirpimas prasideda 4-5 val. ryto ir baigiasi tik gerokai sutemus. Kartais atrodo, kad kurortą užpuolė skėriai. Ypač, kai prabundi, o lauke dar tamsu, ir girdi nuožmų brūžinimą. Vėliau nebesupranti, ar tai buvo sapnas, ar tikrovė, bet tas „sapnas“ per dažnai kartojasi. 

Makarskos rivjeroje nuo 4 val. dienos iki vėlaus vakaro garsus skleidžia ir šalia esančio baro-klubo „Buba buba“ didžėjus, leisdamas užsienietišką muziką. Kas antras, esantis paplūdimyje, nesvarbu, maudytųsi, degintųsi ar žaistų tinklinį, juda pagal ritmą.

Populiariausia dainininkė Kroatijoje, dalyvavusi ir Eurovizijoje (tais pačiais metais, kaip ir mūsiškiai „LT United“) – Severina. Jos dainų, persunktų tautiniais motyvais, galima išgirsti parduotuvėlėse, kavinėse, baruose, jos originalus kompaktinis diskas kainuoja net 65 litus. 

Nepaisant to, kad kurorto centre iki paryčių skamba šokių muzika, kroatai visiškai neturi klubinės kultūros ir polinkio šokti, todėl užsieniečiai neranda, kur pasilinksminti. Leidžiama muzika diktuoja ritmą, kuris skatina judinti klubus, iškelti rankas į viršų, linguoti galvą, o visi tik sėdi, šnekučiuojasi ir geria kokteilius. Netgi keliuose Makarskoje esančiuose naktiniuose klubuose retai kada šokama.

Paplūdimyje pūkuoti debesys švelniai paglosto Biokovo kalnus, o sūrios Adrijos jūros bangos žaismingai žaidžia su gulinčiais netoli kranto. Tada, kai mažiausiai tikiesi, aptaško, kviesdamos pasinerti į jas. Maudydamasis jūroje matai arba tolumoje boluojančias Hvaro ir Bračo salas, arba kalnų masyvą, kampuotas kraštais prilaikantį žydrą dangų. Tokį stiprų, o kartu ir tokį trapų, nes jį sudaro klintiniai dariniai. Visai šalia, kavinukėje po palme, žydrais kokteiliais gaivinasi jaunimas.

Įdomu stebėti, kaip po įkaitusius akmenis raudonomis kojomis tipena balandžiai, ieškodami trupinių; maži vaikai pardavinėja kukurūzų burbuoles, vyrai – įvairius aliejus, skirtus apsisaugoti nuo saulės, o moterys – štrudelius ir kvepiančius pyragaičius. Šūkaujama panašiai, kaip ir Palangoje („Karšty čyburėkai, šaltas alūs, „Myksas“, kepta dona“), tik ne taip erzinančiai: „Kukurūz, Kantarionovo ulje za sonca, Štrudeli“. 

Kroatai – labai mandagūs, santūrūs ir draugiški žmonės, tačiau beveik nekalba užsienio kalbomis ir nejaučia tam poreikio. Senimas truputį moka vokiečių, o jaunimas – anglų kalbą. Todėl kai slaptažodžiu prekybos vietose tampa žodis „Litva“, labai nustembi.

Pasirodo, lietuvius kroatai myli ir gerbia, kartais net neprašyti padaro kokią nuolaidą, nors apskritai nėra linkę nuleisti kainų. Moka keletą lietuviškų frazių, todėl jiems galima drąsiai sakyti „Laba diena“. Lietuva Makarskos gyventojams asocijuojasi su Kaunu ir „Žalgiriu“, tačiau labiausiai gerbiama dėl to, kad kroatams per 1991-1995 m. vykusį pilietinį karą su Jugoslavija padėjo lietuviai lakūnai, kurie atskrisdavo virš jų kovotojų slaptaviečių ir nuleisdami kopėčias juos išgelbėdavo. 

Už trijų šimtų metrų nuo Makarskos kurorto pradžios yra ypatinga vieta, kur kasdien 9 val. vakaro suvažiuoja įvairaus amžiaus moterys su vyrais ir vaikais tam, kad pasimelstų. Kadaise ten buvo apsireiškusi šv.Mergelė Marija.

Atviroje erdvėje pristatyta suolų, uždegamos žvakelės ir visi pusvalandį kalba rožančių. Pagrindinę maldą teko išmokti ir lietuviams (kalba transkribuota): „Sveika Marija, mari kobožja, moli za nas vrešnite. Sada i na čiasu smertne naše, amen“. 

Didžiausias Makarskos paplūdimio minusas, kuris turėtų atrodyti kaip pliusas – švarus jūros vanduo ir tvarkingas paplūdimys. Jūroje, ypač pakrantėje, basakojų turistų laukia išsirikiavusi jūros ežiukų armija, kuriems tokia švara yra palanki terpė daugintis. Jie žmogaus nepuola, tačiau užlipus net ir ant mažiausio, pasekmės jausis ilgai.

Kurorte dirba geras chirurgas, kuris labai drastiškomis priemonėmis išima ežių spyglius, kurie kojoje dažniausiai lūžta išskirdami nuodus ir ilgam ten pasilieka. Medikas tiesiog išoperuoja pėdą, tačiau atostogos žmogui jau būna sugadintos, sunku vaikščioti.

Todėl maudytis, ypač braidyti, reikia su specialia avalyne guminiu padu, kuri parduodama ant kiekvieno kampo, po 20-25 litus. Populiarūs tarp turistų „Crocs“ tam netinka, nes lengvai nuslysta nuo kojų ir kelia kūną į paviršių, be to, su jais nepatogu plaukti, jau nekalbant apie paviršinį nardymą. 

Geriausias būdas atsigaivinti Makarskoje – į vandenį įsispausti citrinos sulčių. Vitaminas C labai reikalingas organizmui. Svarbu išgerti apie tris litrus skysčių per dieną, nes liepą-rugpjūtį temperatūra dažnai laikosi iki 36 laipsnių karščio, todėl gausiai prakaituojama, gali apsisukti galva.

Nors nuo 12 iki 16 val. nepatariama būti atviroje saulėje ir Lietuvoje, Makarskoje ši taisyklė tiesiog būtina. Mūsų organizmai nėra prisitaikę prie tokio karšto ir drėgno oro. Nebent lankytumėtės birželį arba rugsėjį, kada oras kiek vėsesnis.

Vienas geriausių dalykų – tai, kad Makarskoje beveik nėra vagysčių. Pažįstami lietuviai pametė pinigines su krūva pinigų ir visais dokumentais. Kroatų policija pasakė atvirai – jei ras lenkai - „šakės“, jei kroatai – grąžins. Pinigines rado kroatai ir tuojau pat atnešė į policiją. Viskas buvo savo vietose. 

Žmonės, naudodamiesi tokia proga, net paplūdimyje be jokios priežiūros palieka daiktus, kilimėlius, fotoaparatus. Kroatai niekaip nesupranta, kodėl jie turėtų vogti kažkieno rankšluostį, jeigu turi savo. Belieka tikėtis, kad greitu laiku tuo nepasinaudos apsukrūs užsieniečiai-vagys. O kol kas yra saugu netgi paryčiais grįžti vienam į viešbutį iš pajūrio ar naktinio baro.

Viešint Makarskos rivjeroje, populiaru vykti į ekskursijas. Dažniausiai renkamasi vakarinį kopimą su kalnų vedliu į Biokovo kalnus, laukiant saulėlydžio, geriant rakiją, valgant keptą mėsą ir šokant ratuku arba dienos išvyką laivu į Hvaro ir/ar Bračo salas, kur keleiviai vaišinami vynu (kas neretai išprovokuoja šokius ant denio), limonadu, spurgomis ir čia pat iškepta skumbre.

Tiesa, kas antras pajunta jūros ligos požymių, nes apie penkias valandas praleidžiama laive, o iš pažiūros rami Adrija kartais parodo savo charakterį ir kaip reikiant užsupa laivą.

Tokios ekskursijos yra unikali galimybė patirti grožį, nuo kalno viršūnės pamatyti besileidžiančią saulę ar plaukiant laivu išvysti vikrų delfiną, o pietums patiektos skumbrės likučius išmesti iš paskos laivą sekančioms žuvėdroms į nasrus.

Viešėdamas Makarskoje išgyveni keletą būsenų. Pirmąsias tris dienas negali atsidžiaugti nepaprasto grožio gamta, žmonėmis, šalies kontrastais. Žadi likti čia visam laikui, nakvoti po palme ir klausytis ramaus jūros ošimo, kuriam draugiją palaiko nerimstančios cikados.

Antra stadija įvyksta tuomet, kai suvoki, kad pasiilgai namų, kad nuolatinis karštis ir žliaugiantys prakaito lašai jau tampa nepakeliami, o kultūra – per svetima.

Paskutinioji stadija ištinka netikėtai. Pavyzdžiui, kai eidamas gatve pamatai automobilį su latviškais numeriais, iš kurio sklinda mums gerai žinoma, kad ir nelabai intelektuali, daina: „Sakau tiesiai šviesiai, ooo, – mes nemiegam su bet kuo...“ 

Arba kai išvykimo iš šalies išvakarėse liedamas devintą prakaitą kopi į kalną, kad nusipirktum ant jo stovinčioje parduotuvėje mineralinio vandens. Staiga prieš akis atsiveria nepaprastas reginys – saulėlydis. Švelniai rausvi dangaus kontūrai gaubia šviesius kalnus, jūra liejasi su dangumi, naikindama ribas tarp rojaus ir pragaro, o karšta saulės liepsna degina širdį.

Tuomet žinai, kad tau nereikia nei norų šulinio, nei fontano, kur galėtum įmesti monetą, kad čia dar sugrįžtum. Vilties monetos tarsi skydas ar geras apsauginis kremas nuo UVA ir UVB spindulių apgaubia širdį ir žada jei ne fizinį, tai dvasinį sugrįžimą į pasakišką kraštą, kur tave, lietuvį, žino ir myli. Tereikia žinoti slaptažodį – „Litva“.