Pažymėti istorinę kelionę per Atlantą, kuri papildė audringos Sąjūdžio
epochos panoramą, uostamiesčio gyventojus paragino prasmingų pilietinių
iniciatyvų sklaida užsiimanti asociacija „Mano miestas - Klaipėda“.
Ateinančią naktį, pakėlus Pilies tiltą, garsioji jachta „Lietuva“
įplauks į Danės upę ir prisišvartuos toje pačioje krantinėje, nuo kurios
ją ir kitas jachtas 1989 metų pavasarį į daugiau kaip mėnesį trukusią
transatlantinę kelionę entuziastingai išlydėjo tūkstančiai žmonių.
Renginio organizatoriai kviečia klaipėdiečius trečiadienį, 18 val.,
rinktis krantinėje ir pabendrauti su buriuotojais prie įsimintiną žygį
per vandenyną įamžinusių paminklinių knechtų trims Lietuvos jachtoms
- „Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“.
„Klaipėdos centras tuomet buvo užtvindytas žmonių, sustabdžius
automobilių eismą, eisena nusidriekė iki Vasaros estrados. Jachtų
palydos tapo savotišku ką tik nuvilnijusio Baltijos kelio tęsiniu -
likimo išskirti lietuviai panoro susikibti rankomis ir per Atlantą“, -
praeities įvykius prisimena uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius.
Tuomet iš Lietuvos dar nebuvo pasitraukusi okupacinė kariuomenė, veikė
sovietinės valdžios struktūros, Sąjūdžio renginiuose šurmuliuojančius
žmones akylai stebėjo KGB prievaizdai. Tačiau tai nesustabdė
buriuotojų, sumaniusių burlaiviais perplaukti vandenyną tam, kad jis
taptų vienybės tiltu šiapus ir anapus Atlanto išblaškytai tautai.
„Mes plaukiame į Naująjį žemyną. Mūsų širdyse - Lietuvos vardas, mūsų
lūpose jos pasveikinimas istorijos vėtrų išbarstytiems vaikams. Mes
imamės pakartoti kelią, kurį jūs nuplaukėte varganais emigracijos biurų
garlaiviais ar tremtinio likimo išguiti svetur. Jus lydėjo išsiskyrimo
gėla, o prieš mus - susitikimo džiaugsmas“, - tokiais žodžiais tuomet
į tėvynainius kreipėsi trijų jachtų kapitonai ir jų įgulos.
Žygeiviams gero vėjo linkėjęs tuometis Lietuvos komunistų partijos
vadovas Algirdas Brazauskas pažymėjo, kad jachtos skros vandenyno bangas
tuo pačiu maršrutu, kurį 1933 metų vasarą padangėje lėktuvu „Lituanika“
brėžė narsieji lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Po pusantro
mėnesio Atlantą įveikusius Lietuvos pasiuntinius Niujorke pasveikino ne
tik Laisvės statula, bet iš visų JAV valstijų sugužėję tautiečiai.
Čikagos jaunimo centre jachtų įgulas sutikęs tuometis Šiaurės Amerikos
lietuvių fizinio lavinimo ir sporto sąjungos pirmininkas Valdas Adamkus
džiaugėsi „gaivalingu vėju, kuris nuo Baltijos atpūtė laisvam gyvenimui
prisikeliančios šalies atstovus, per Atlantą su Trispalve atnešusius
visam pasauliui žinią apie lietuvių tautos apsisprendimą nublokšti jai
primestą paniekinimą, klastą, tremtį, jos fizinį ir dvasinį žudymą“.
„Rengdamiesi žygiui nesitikėjome tokio smarkaus patriotinių jausmų
proveržio, metaforiškai išreiškusių tautos valią ir siekius gyventi
nepriklausomai. Amerikoje mūsų misija buvo skelbti tautiečiams, kad
protėvių krauju apšlakstytoje lietuvių žemėje vėl dygsta laisvės sėkla“,
- kalbėjo vienas jachtos „Lietuva“ vedlių Steponas Kudzevičius.
Buriuotojai plaukė per vandenyną iškėlę kitų valstybių dar nepripažintą
Trispalvę, užsienio uostuose jiems teko rodyti SSRS pasus, nes kitokių
tuo metu nebuvo. Anapus Atlanto Lietuvos laisvės jūrininkais pramintus
pasiuntinius pasveikino Baltųjų rūmų atstovai. Tačiau jie diplomatiškai
minėjo esą žygį inspiravo ne tik lietuvių tautos valia, bet ir byrančios
SSRS imperijos vadovo Michailo Gorbačiovo paskelbta „perestroika“.
Ryžtingesni buvo Niujorko, Klivlando, seniausios JAV Naujojo Džersio
valstijos, antrąja lietuvių tėvyne pramintos Čikagos valdžia. Tuometis
šio miesto meras Richardas M.Daley, priminęs Baltijos šalių aneksiją,
kurios JAV oficialiai niekada nepripažino, 1989 metų liepos 3 dieną
netgi paskelbė Lietuvos laisvės diena. R.M.Daley tada visus Čikagos
gyventojus paragino ją švęsti, remti lietuvių kovą už laisvę.
Atgaliniu maršrutu iš Niujorko į Klaipėdą jachtomis plaukė ir trys JAV
lietuviai. Laimingai sugrįžusius į tėvynę buriuotojus pasitiko minios
žmonių. Tarp jų buvo ir anksčiau už jachtų įgulas reisiniais lėktuvais
iš JAV per Maskvą atskridusių išeivių. Tautiečiai patikėjo, kad nuo
šiol jie galės laisvai lankytis tėvų žemėje, bendrauti su giminaičiais.
Trijų istorinėje kelionėje dalyvavusių jachtų likimas susiklostė
skirtingai. Klaipėdiečio S.Kudzevičiaus vadovaujama „Lietuva“ po trejų
metų išsirengė į pirmąją kelionę aplink Žemės rutulį. Vėliau jachtos
vairą iš jo perėmė sūnus Osvaldas Kudzevičius. „Lietuva“ teberaižo
Baltijos jūrą, garsina šalį pasaulinėse regatose „The Tall Ships'
Races“.
Vienas transatlantinio žygio sumanytojų ir vadovų kaunietis jachtos „Audra“ kapitonas Ignas Miniotas irgi nenuleido burių - kiek vėliau
visus pasaulio vandenynus jis įveikė didesniu už „Lietuvą“ burlaiviu „Laisvė“. I.Minioto įgula pirmoji apiplaukė audringąjį Horno kyšulį.
Garbingo amžiaus sulaukusios jachtos „Audra“ ir „Dailė“ dabar daugiau
laiko būna krante negu plaukioja jūrose.
Sąjūdžio laikais užsimezgusias gražias okeaninio buriavimo tradicijas
pratęsė jachta „Ambersail“ buriuojantys lietuviai. Plaukdami aplink
Žemės rutulį jie po visą pasaulį išsibarsčiusius tautiečius ragino
švęsti Lietuvos vardo 1000-metį. Šiame žygyje dalyvavo 120 buriuotojų.