Ta proga buvo pakeltas Pilies tiltas, kad į Danės upę įplaukusi jachta„Lietuva“ su žygio dalyviais vėl galėtų prisišvartuoti toje pačioje
vietoje, kur ją ir kitus burlaivius prieš dvidešimt metų tūkstančiai
žmonių išlydėjo į kelionę per Atlantą.
Grojant Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestrui, buriuotojai susirinko
prie rekonstruotoje Danės krantinėje anksčiau pastatytų paminklinių
knechtų trims jachtoms - „Audra“, „Lietuva“ ir „Dailė“. Prisimindami
praeitį klaipėdiečiai plojimais sveikino istorinio žygio dalyvius.
Pažymėjęs, jog trijų jachtų kelionė per vandenyną Sąjūdžio laikais
simboliškai išreiškė lietuvių troškimą susikibti rankomis per Atlantą,
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius padėkojo žygeiviams už tuo metu
atliktą misiją: „Jie pasauliui paskelbė žinią apie atgimstančią,
laisvės trokštančią Lietuvą. Po to visi susikibome Baltijos kelyje“.
Burlaivių kelionės per Atlantą minėjimą organizavusios asociacijos „Mano
namai Klaipėda“ atstovas žinomas prodiuseris Gintaras Bendžius padėkos
raštus už praeities nuopelnus įteikė ne tik buriuotojams, bet ir melsva
jūrininko uniforma aprengtam dideliam pliušiniam meškinui.
„Šis Mikiu pramintas meškinas irgi buvo pilnateisis mūsų įgulos narys -
burinės jachtos „Lietuva“ talismanas“, - kalbėjo ilgametis jachtos„Lietuva“ vedlys klaipėdietis kapitonas Steponas Kudzevičius.
Kapitonui viešint JAV, šį meškiną jam ir įgulai Baltimorės uoste
padovanojo tenykščiai lietuviai, linkėdami gero vėjo jūrose. Tuomet
jachtos „Lietuva“ „Audra“ ir „Dailė“ jau buvo įveikusios Atlantą
maršrutu Klaipėda - Niujorkas ir rengėsi kelionei atgal į namus.
„Su Mikiu, kuris tapo jauniausiu mūsų įgulos nariu, po trejų metų
leidomės į pirmąją Lietuvos buriavimo istorijoje kelionę aplink Žemės
rutulį, kuri truko trylika mėnesių“, - prisiminė S.Kudzevičius.
Sukaktuvių dieną „Lietuvos“ buriuotojai nusprendė, jog pliušiniam
talismanui jau laikas pailsėti nuo okeaninių kelionių, ir perdavė jį
Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojams.
„Pagarbiai saugosime brangią relikviją“, - tikino Jūrų muziejaus vadovė
Olgai Žalienė, iš buriuotojų priėmusi ir jachtos „Lietuva“ žurnalus,
kuriuose užfiksuotos jų transatlantinių kelionių detalės, įvykiai.
Pirmasis jachtų žygis per Atlantą Sąjūdžio laikais buvo lyg vienybės
tiltas visiems po pasaulį išsibarsčiusiems, gyvybingus saitus su tėvyne
praradusius lietuvius. Niujorko uoste buriuotojus džiaugsmingai
sveikinę tautiečiai juos vadino „Lietuvos laisvės jūrininkais“.
Prieš dvidešimt metų lietuviams plaukiant pro Laisvės statulą, jų
jachtose jau plaikstėsi kitų šalių dar nepripažintos Trispalvės.
