Humoro grupės „Ambrozija“ garso operatoriumi dirbęs G.Žemaitis jau šešerius metus gyvena ir dirba metalo gamykloje Airijoje. Kai jo duktė Gabija, gyvenanti Rokiškyje, netikėtai atsisakė atskristi į Paryžių, kur G.Žemaitis planavo su ja susitikti, vyras ilgai nesvarstė, kaip pačiam ją aplankyti.
Jis nusprendė, jog kelionė į gimtinę dviračiu bus puiki treniruotė prieš didžiosios svajonės įgyvendinimą – G.Žemaitis planuoja dviračiu apkeliauti visą pasaulį.
Kad kelionė būtų ekstremalesnė, vakarinėje Airijos pakrantėje šalia Golvėjaus miesto gyvenantis lietuvis į kelionę išsiruošė be žemėlapio ir kompaso.
„O kam jie reikalingi, jei pagal saulę gali nustatyti, kur rytai? Be to, kelio visuomet gali paklausti sutiktų žmonių“, – aiškino rokiškėnas.
Jis jau ne pirmą kartą kaitina kraują ne tik sau, bet ir kitiems.
Šiemet G.Žemaitis dviračiu nukeliavo iš piečiausio Airijos taško į šiauriausią. 650 kilometrų atstumą lietuvis 60 metų senumo dviračiu įveikė per pustrečios dienos.
O kad nebūtų nuobodu, pašalino dviračio stabdžius. Leisdamasis serpantinais, dviratį jis stabdydavo koja, taip šiurpindamas automobilių vairuotojus.
Airija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Vokietija, Lenkija – per šias šalis į gimtinę parkeliavo G.Žemaitis.
Norėdamas sutiktiesiems pakelti ūpą ir išsiskirti iš kitų, keliautojas prie galinio dviračio rato pritvirtino 60 spalvotų balionų, o dviračio priekyje patupdė pliušinį meškiuką. Po 15 kelionės dienų Rokiškį pasiekė tik 3 nesusprogę balionai.
Į kelionę išsiruošęs su bagažu, sveriančiu tiek, kiek ir pats – 65 kilogramus, G.Žemaitis dalį jo paliko pakelėse. Kad nereikėtų skalbti drabužių, jis juos išmesdavo.
Per dieną apie 200 kilometrų įveikdavusiam vyrui nė karto neprakiuro dviračio padangos. Remonto prireikė tik kartą, kai lietuvis mynė per Nyderlandus.
Dviračių sporto entuziastai olandai, palikę geriausią įspūdį iš sutiktųjų, profesionaliai sutaisė sulūžusią transporto priemonę.
Nors G.Žemaitis ir troško kuo greičiau pasiekti gimtąjį Rokiškį, jis leido sau pasižvalgyti po kai kuriuos miestus, aplankyti pilis, pabendrauti su vietiniais, išsimaudyti ežere.
Vokietijos mieste Brėmene lietuvis net turėjo progą išsitraukti lūpinę armonikėlę – kartu su keliautoju iš kaimyninės Latvijos jis gatvėje praeiviams pagrojo bliuzo kūrinių.
Vis dėlto didelių miestų dviratininkas vengė. Norėdamas išvengti transporto spūsčių jis rinkosi kelius per kaimus ir mažesnius miestelius.
Miegodavo, kur pakliūdavo – stotyje, stovyklavietėse, pas draugus. Kartą taip pavargo, kad krito į griovį šalia autostrados. Per 15 dienų vyras tik kartą apsistojo viešbutyje – tuomet, kai nebetvėrė be normalaus dušo.
Daugiausia nerimauti lietuviui tekdavo dėl to, kur ras nakvynę, kaip sutiks kita šalis ir kaip į jį reaguos automobilių vairuotojai.
„Sunkiausia buvo važiuoti Lietuvoje. Lietuviai vairuotojai visai negerbia dviratininkų“, – apgailestavo rokiškėnas.
Norėdamas įprasminti savo kelionę G.Žemaitis organizavo aukų rinkimą Dublino Krumlino ligoninei. Tai – didžiausia vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, gydymo įstaiga Airijoje.
Airijoje įprasta rizikingus, neįprastus žygius organizuoti siekiant surinkti aukų kilniam tikslui. Airiai pasikliauja idėjos sumanytojais ir noriai aukoja.
„Nueini į aludę ir praneši: „Ketinu numinti 3000 kilometrų dviračiu, paaukokite Krumlino ligoninei“, ir beveik visi aukoja, nieko neklausinėdami“, – pasakojo nebe pirmą kartą panašias labdaros akcijas organizavęs G.Žemaitis.
Per tris savaites lietuvis ligoninei surinko apie 2000 eurų (beveik 7000 litų). Iš G.Žemaičio niekas nereikalavo ataskaitos, kaip sekėsi kelionė ir ar ji iš viso įvyko.
Vis dėlto lietuvis ketina sukurti apie savo kelionę filmą. Visus įspūdžius jis užfiksavo vaizdo kamera. Ji visą laiką buvo pritvirtinta prie dviratininko šalmo.
Kelionei G.Žemaitis išleido 200 eurų (apie 700 litų).
Daugiausia pinigų surijo keltų bilietai, alus ir vieta stovyklavietėje, kainuodavusi 5-10 eurų.
„Tokiai kelionei reikia jėgų. Bet vien jų nepakanka. Kad ištvertum, reikia ko nors turėti ir galvoje“, – įsitikinęs keliautojas.
Keturiasdešimtmetis vyras puikiai žino, kad psichologinis nusiteikimas labai svarbus.
Prieš išvykdamas į Airiją lietuvis turėjo antrąją invalidumo grupę. Viena sunkiausių virusinių smegenų infekcijų – erkiniu encefalitu – persirgęs vyras daugiau nei metus be lazdos negalėjo net paeiti.
Dabar jis kasdien dviračiu sukaria dvidešimt mylių iki darbo ir iš jo.
Taip pat užsiima triatlonu – sporto šaka, jungiančia tris rungtis – plaukimą, važiavimą dviračiu bei bėgimą. Kone kasdien vyras randa laiko ir jogai.
„Dar prieš metus saujomis rijau tabletes. Bet vieną dieną sau pasakiau – invalidu nebebūsiu. Po truputį pradėjau bėgioti. Sportas – geriausia gydymo priemonė“, – pasakojo Airijoje jau šešiuose oficialiuose maratonuose dalyvavęs G.Žemaitis. Neseniai jis dalyvavo ir oficialiose triatlono varžybose Šiaurės Airijoje.