„Prieš savaitę tas pats keltas septyniais autobusais važiavusius šiuos
vokiečius atplukdė į Klaipėdą. Tai buvo pati didžiausia turistų grupė,
pasinaudojusi mūsų keltų paslaugomis“, - sakė įmonės „DFDS Lisco“
keleivių rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovas Arvydas Skuodas.
„Šiuo keltu iš Kylio į Klaipėdą atplaukėme per 20 valandų. Kelionė
neprailgo - išsimiegojome kajutėse, lietuviška virtuvė mums priimtina.
Daugelis bendrakeleivių gyrė lietuvišką alų, kuris, mano požiūriu, ne
prastesnis už vokišką“, - prieš reisą į Vokietiją kalbėjo anksčiau per jūrą
tik kitų Baltijos valstybių keleiviniais keltais plaukęs Veimaro burmistras Stefanas Wolfas.
Beveik savaitę Lietuvoje viešėję vokiečiai džiaugėsi įgyvendinę
pagrindinį savo tikslą - aplankyti šiemet Europos kultūros sostine
pripažintą Vilnių. S.Wolfas pažymėjo, kad prieš dešimtmetį toks pat
statusas buvo suteiktas ir Veimarui. Lietuvoje išsiskirsčiusi turistų
delegacija svečiavosi Kaune, Druskininkuose, Šiauliuose, kituose šalies
miestuose ir periferijoje.
Veimaro gyventojai kasmet lankosi juos dominančiuose Europos miestuose.
Į tradicines keliones kviečiami šiam miestui nusipelnę žmonės, valdžios
atstovai. Kelialapiu į Lietuvą šiemet buvo paskatinta ir ūkininkė Katja
Weisse, pripažinta „Veimaro svogūnų karaliene“. Tokias išvykas remia
miesto valdžia, mecenatai, patys turistai kompensuoja tik dalį išlaidų.
„Prisijungus vokiečių turistams, beveik visos kajutės buvo užpildytos.
Per pusryčius, pietus jokios grūsties restorane nebuvo - laivo
projektuotojai viską apskaičiavo“, - kalbėjo nuo gegužės laivybos
linija Klaipėda-Kylis pradėjusio plaukioti naujo Italijoje pastatyto
jūrų milžino „Lisco Maxima“ kapitonas Henrikas Žalandauskas.
Šiame kelte iš viso yra 516 vietų keleiviams. Apatiniuose deniuose telpa iki 200
lengvųjų automobilių.
„DFDS Lisco“ keltai reguliariai gabena keleivius ir jų automobilius,
vilkikus su kroviniais iš Klaipėdos į Vokietijos uostus - Kylį ir
Zasnicą. Dar viena linija jungia Klaipėdą ir Karlshamno uostą
Švedijoje. Į šią šalį keltais dažniau plaukia ne turistų grupės, o
Skandinavijoje darbą susiradę arba jo ieškantys lietuviai.
„Pastaruoju metu Švedijoje ir Norvegijoje darbų lietuviams sumažėjo.
Gal todėl šiemet pirmą kartą daugiau keleivių iš Klaipėdos keltais
plukdėme ne Karlshamno, o Kylio krypties linija“, - kalbėjo A.Skuodas.
Danijos kapitalo valdomos įmonės „DFDS Lisco“ keltų paslaugomis iki
rugsėjo jau pasinaudojo 98 tūkst. 848 keleivių, pervežta 38 tūkst. 342
jų lengvųjų automobilių.
Dėl ekonominės krizės „DFDS Lisco“ keltais su savo automobiliais į
Vokietiją ir Švediją plaukiančių keleivių srautas šiemet sumenko 11
procentų.