„Linkėjimai iš Austrijos slidinėjimo kurorto. Dėkingas pacientas Vytautas Aidukas“, – tokią žinutę telefonu praėjusią savaitę gavo Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Endoprotezavimo ir sportinių traumų skyriaus vedėjas Juozas Belickas.
Medicinos mokslų daktaras nustėro. Medikas kaunietį verslininką V.Aiduką prieš dvejus metus vos pastatė ant kojų. Nors slidinėti kategoriškai uždraudė, buvęs pacientas vėl tai daro, nes jaučiasi puikiai.
Koją surinko iš dalių
Slidinėdamas Italijos kurorte V.Aidukas susilaužė viršutinę blauzdikaulio dalį. Koją teko sudėlioti iš kelių dešimčių lūžusių dalių, naudojantis dviem metalo plokštelėmis ir gausybe varžtų.
Tai buvo itin sudėtinga operacija, po kurios žmogus paprastai padarinius jaučia visą gyvenimą, o kartais net negali vaikščioti. Bet dėkingas pacientas sakė jaučiąsis taip gerai, kad vėl keliauja į kalnus.
Slidžių išmesti neketina
„Jei finansinės galimybės leis, pasveikęs vėl bandysiu slidinėti“, – tikino ir kitas šiomis dienomis po operacijos Raudonojo Kryžiaus ligoninėje sveikstantis J.Belicko pacientas tauragiškis Darius Šimanauskas.
Prieš dvi žiemas D.Šimanauskas slidinėjo Italijos Alpėse. Tada griuvo, pajuto skausmą. Bet šis vėliau praėjo, todėl į medikus nesikreipė. Tik grįžęs iš atostogų praėjus kuriam laikui pastebėjo, kad vaikščioti darosi vis sunkiau.
Paaiškėjo, kad po kelio sąnariu palindo meniskas ir trūko kryžminis priekinis kelio raištis.
Menisko operaciją atliko Tauragės medikai. Raiščio operaciją turėjo daryti patyrę kauniečiai. Po mėnesio tauragiškis jau galės vaikščioti ir nepraranda vilties vėl slidinėti.
Nukenčia nutrūktgalviai
J.Belickas pastebėjo, kad lietuvių mėgėjų slidinėti sparčiai daugėja. Pastaraisiais metais vien jam tenka operuoti ir gydyti dešimtis.
Pats darbymetis traumatologui – nuo sausio iki kovo, kai slidinėjimo sezonas aktyviausias. Vėliau tęsiasi slidinėjimo padarinių gydymas.
Dažniausiai susižeidžiama dėl per mažų įgūdžių ir per didelės drąsos. Traumos patiriamos ir tada, kai lekiant dideliu greičiu neatsisega slidžių apkaustai, per mažai apšylama prieš slidinėjimą.
Taip pat traumos nutinka dažniau, jei trasose nekokybiškas, nešvarus sniegas ar jo per mažai. Traumų tikimybę didina ir slidinėjimas dirbtiniu sniegu.
Per metus žūva ne vienas
„Nenoriu gąsdinti ar atkalbinėti atostogas leisti slidinėjimo trasose. Tačiau tikiuosi, kad žinodami, kokias traumas gali patirti, slidininkai bus atsargesni, labiau rūpinsis savimi“, – sakė pats į slidininkų trasas nesiveržiantis traumatologas.
Per metus vien Austrijos kalnuose nuo traumų žūva 3 – 5 žmonės. Dažnos galvos traumos, kaukolės, stuburo lūžiai. Tokios traumos gydomos vietoje. O į Raudonojo Kryžiaus ligoninę patenka iš atostogų grįžę rankų, blauzdos lūžius, menisko plyšimus, kelio sąnarių raiščių plyšimus patyrę slidininkai.
Tikisi įsigyti donorų organų
Sudėtingiausia, jei įvyksta kombinuota trauma – plyšta kryžminiai ir šoniniai kelio raiščiai, trūksta meniskas ar išnyra kelio sąnariai, trūksta kraujagyslės ir pažeidžiami nervai.
Tada operacijos metu tenka skubiai atkurti nervų būklę, kad jie liktų gyvybingi, ir nedelsiant atlikti raiščių rekonstrukciją.
Raiščiai gali būti rekonstruojami naudojant paciento šlaunies sausgysles, girnelės raiščio transplantantus arba donorų audinius – sausgysles bei raiščius. Pastaroji metodika Lietuvoje taip pat taikoma naudojant donorų po mirties paaukotus organus.
Nuolat naujausiais metodai besidomintis ir besitobulinantis J.Belickas taiko du kitus metodus.
Dažnai raiščiai sukuriami iš paciento sausgyslių. Transplantantams sutvirtinti kaule naudojami implantai. Jų vienai operacijai reikia dviejų. Kainuoja toks vienas implantas 1,5 – 2 tūkstančius litų.
Dar viena naujovė – dviejų pluoštų transplantantai, kurie labiau atitinka tikruosius. Šiuo atveju reikia dvigubai daugiau implantų.
Visos operacijos turi būti atliktos ypač tiksliai. Kitaip pacientui gresia sparti artrozė, sąnario nestabilumas, pakartotinas plyšimas ir kitos komplikacijos.
Kovoja dėl pacientų gerovės
J.Belickas yra ir Lietuvos artroskopijos chirurgų asociacijos prezidentas.
Asociacija aktyviai veikia, kad Valstybinė ligonių kasa nemažintų lėšų naujos kartos implantams, padėtų įsigyti naujoviškus implantus ir transplantantus.
J.Belickas pasakojo, kad kaimyninėje Latvijoje ligonių kasos implantams lėšų neskiria, todėl pacientams tenka mokėti tūkstančius.
Lietuvoje padėtis geresnė. Lietuvos artroskopuotojai džiaugiasi, kad ligonių kasos skyrė kelis milijonus litų implantams įsigyti.
Tačiau medikui labai gaila, kad ruošiamasi stipriai sumažinti įkainius už šias operacijas – operacijos sąnaudos bus didesnės nei įkainiai.