2006-2008 m. restauruotas rūmų antrasis aukštas, įrengtos inžinerinės sistemos, išvalytas vienas iš dvidešimties tvenkinių. Šiuo metu pradedamas antrasis šio dvaro ansamblio atkūrimo etapas.
TINP direkcija daugiau nei dešimtmetį rūpinasi Lietuvos dvarų kultūros šedevru – Užutrakio dvaro sodyba. Čia kiekvienas turi unikalią galimybę pajusti Lietuvos istorijos didybę, šalies gamtos grožį ir meno kūrinių amžinumą. Direkcijos tikslas - atkurti šimtametį ansamblį, plačiai atveriant Užutrakį visiems mylintiems ir besidomintiems.
Pagrindinis akcentas suteiktas prancūzų peizažisto ir botaniko Eduardo Fransua Andrė parko restauracijai. Projekto metu bus restauruoti reprezentaciniai Dianos ir Bakcho parteriai, juos puošusios terasos, skulptūros, vazos, atkurti kiliminiai gėlynai, pasodinti istoriniai egzotiški medžiai ir krūmai. Projekto įgyvendinimo metu bus atkurtas ežero terasos vaizdas su atvirais paviljonais, sutvarkyta Galvės ežero pakrantė. Peizažinėje parko dalyje atgims net trys tvenkiniai. Lankytojų poreikiams bus pritaikyta dalis buvusių dvaro arklidžių bei rekonstruota dalis lauko inžinerinių tinklų.
Šis projektas finansuojamas pagal Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“. Projektui įgyvendinti skirtas beveik 8 milijonų litų finansavimas. TINP direkcija be šio projekto rengia bei įgyvendina ir kitus Užutrakio ansamblio revitalizacijos projektus.
Užutrakio parkas apima apie 80 hektarų pusiasalį, įsispraudusį tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, jame XIX a. pabaigoje buvo įrengta per 20 tvenkinių. Užutrakyje E. F. Andrė buvo meistriškai išplėtojęs vandens temą, deja, per šimtmetį šis elementas parko viduje buvo brutaliai sunaikintas. Tvenkinius svarbu šiandien atkurti ne tik dėl istorinės tiesos ir estetinių tikslų, bet ir siekiant sudaryti palankesnias gyvenimo sąlygas sename parke įsikūrusiems gyvūnams – paukščiams, šikšnosparniams, varlėms.
Tokius nacionalinius ansamblius seniai puoselėja lenkai Lazenkose ir Vilanove, prancūzai - Versalyje, vokiečiai – San Susi, rusai - Carskoje Selo ir pan. Kaip ir šiuose objektuose, Užutrakyje lankytojas galės pažinti Lietuvos tradicinę kultūrą, atgauti kvapą nuo kaitraus miestų asfalto, įkvėpti žibučių, persinių alyvų ar senovinių rožių aromatų, pasiklausyti paukščių čiulbėjimo ar raudonpilvių kumučių kumsėjimo.