Neskubrus keliautojas tikrai pamatys šokuojančią nebaikščią
rusvauodegę voveraitę, savo „kalvėje“ ant kalnapušės kamieno
kankorėžį išradingai snapu dorojantį genį, neretas galės
pasigrožėti ir smalsia šernų šeimynėle ar vienu iš 50 Kuršių nerijoje sutinkamų išdidžių briedžių.
Pustoma Parnidžio smėlio kopa iškilusi net 52 metrus virš jūros
lygio. Ant kopos viršūnės įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios
atsiveria plati Nidos panorama: daugiau nei 130 metų jūra ir
mariomis plaukiantiems žvejams kelią rodantis senasis švyturys,
plačiausia Kuršių nerijos vieta - Bulvikio ragas, vis gražėjanti
Nidos gyvenvietė, Kuršių marios ir Grobšto ragas, ties kuriuo
baigiasi lietuviškoji ir prasideda rusiškoji Kuršių nerijos dalis.
Geru oru nuo kopos galima pamatyti ir kitoje Kuršių marių pusėje
esantį Ventės ragą, o jei užslinktų tirštesnis rūkas - aplinkiniai
vaizdai atrodytų dar paslaptingesni.
Ant Parnidžio kopos kiekvienas apeis ir dramatiško likimo
granitinį Saulės laikrodį, pastatytą 1996 metais, bet netrukus
sugriautą - didžiulius granito luitus lyg žaislines kaladėles
išvartė 1999 m. per pajūrį praūžęs uraganas Anatolijus.
Įdomi yra Parnidžio kopos pavadinimo interpretacija - vietiniai
gyventojai mano, kad pavadinimas kilęs nuo frazės „perėjusi per
Nidą“, mat ši pustoma kopa vėjo dėka net kelis kartus „perkeliavo“
per Nidos gyvenvietę.
Parnidžio pažintinis takas kraštovaizdžio draustinyje įrengtas
prieš aštuonerius metus, o pernai papildytas devyniomis dailiomis
vėtrungių stiliaus informacinėmis rodyklėmis, kurios padeda
lengviau rasti kelią Parnidžio kopos link. Iš viso take yra
keturiolika informacinių stendų, prie kurių verta stabtelėti ir
paskaityti apie Kuršių nerijos augalus ir gyvūnus, geologiją ir
istoriją.
Pažintinis takas prasideda Tylos slėnyje, vadinamojoje
sauspievėje, kuri pavasarį ir vasaros pradžioje mirga marga
spalvingais žolynais, o karštą vasaros dieną po žengiančiojo
kojomis spragsi skėriai, šokliukai, kiti vabzdžiai, saulėje šildosi
vikrusis driežas. Keliautojai ras ir drėgną pievą, kurioje auga jau
sultingesnės žolės, plevena nendrynų drugiai. Parnidžio kopa
statmenai laipteliais nusileidęs prie marių, gali aptikti
įvairiausių moliuskų kriauklelių, vėžiagyvių ir jais mintančių
paukščių.
Pustomos kopos, pasak nidiškių, ypač jautriai reaguoja į žmonių
lankymąsi. Mokslininkų skaičiavimais, kiekvienas žmogus lipdamas ar
leisdamasis stačiais kopų šlaitais, išjudina kelias tonas smėlio.
Todėl keliautojai prašomi eiti tiksliai nužymėtu Parnidžio
pažintiniu taku, nelaipioti ir nečiuožinėti smėlingais kopos
šlaitais.
Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus
pavaduotojos gamtos ir kultūros paveldui Linos Dikšaitės, Parnidžio
pažintinio tako nesirengiama dengti medinių lentelių taku -
patogiam vaikščiojimui esą visiškai pakanka žvyro ir molio mišinio.
Šiltojo sezono metu Parnidžio pažintiniu taku per dieną pasivaikšto
po keletą šimtų žmonių, o praėjusią ypač sniegingą ir šaltą žiemą
ant Parnidžio kopos netrūkę ir slidinėtojų.
Parnidžio pažintinis takas įtrauktas į vietinį turizmą
skatinančio projekto „Didysis žygis po Baltijos šalis“ maršrutą
Lietuvoje. Projekto metu Estijos, Latvijos ir Lietuvos keliautojams
siūloma iki rugsėjo 30 dienos aplankyti 30 daugelio dar neatrastų
lankymui patrauklių objektų - iš kiekvienos šalies po 10.
Aktyviausieji turistai turės progos laimėti vertingų prizų.
Praėjusiais metais 25 tūkst. keliautojų sukvietusį
projektą ketvirtą kartą rengia Valstybinis turizmo departamentas
prie Lietuvos ūkio ministerijos, Latvijos turizmo plėtros agentūra
ir Estijos turizmo agentūra.