Žygio žirgais „2000 kilometrų istorijos” dalyviai pagaliau pagavo ritmą.
“Šiandien buvo pirmoji diena, kai laiku išjojome ir laiku parjojome”, - džiaugėsi žygio Juodosios jūros link sumanytojas Giedrius Klimkevičius.
Tačiau šiandien būta ir nuostolių: dėl žaizdų ir nugaros skausmų, joti negalėjo iš viso šeši žirgai, todėl dviems raiteliams teko likti stovykloje.
“Nuo pritrynimo atsiradusios žaizdos ant nugaros ir kojų – ne tokia bėda, kaip skaudančios žirgų nugaros, - tvirtino su žygeiviais keliaujantis veterinaras Audrius Kučinskas. – Nugaras žemaitukams skaudėti pradeda dėl to, kad raiteliai nepritaiko balnų.
Jie prisitaiko balnus sau, bet reikėtų taikyti arkliui. Kadangi yra pakaitinių žemaitukų, raiteliai nežiūrėdami deda savo balnus. Bet vienas žirgas – kaip bačkutė, o kitas – visiškai lieknutis”.
Raiteliai jaučiasi geriau nei žirgai. Ir tuo niekas nesistebi. Nors po jojimo daugiausia skauda nugaras, niekas nesiskundžia, nes visi dar prieš išjodami psichologiškai nusiteikė, kad nebus lengva.
Pailsėti šešiems žirgams leista ir dėl to, kad antradienį vėl galėtų joti visa komanda – laukia žygis į Naugarduką.
Pirmadienį keliukais iš Žyličių iki stovyklavietės prie Marculių raiteliai jojo apie 40 kilometrų ir pirmą kartą parjojo dar kaitinant saulei.
Pakeliui žygeiviai kirto Nemuną, jame išsimaudė ir patys, ir išmaudė žirgus.
„Smagu“, - krykštavo istorinio žygio dalyviai, vandenyje nemirkę jau kelias dienas.
Nuo pat ryto raitelius lydėjo valstybinės televizijos STV filmavimo grupė, itin susidomėjusi lietuvių kelione iš Senųjų Trakų į Očikovą Ukrainoje.
„Bet bendraujant su vietiniais žurnalistais, susidarė įspūdis, kad klausimai buvo cenzūruoti. Kalbėdamas su jais, nepasakiau, ką reikėtų pasakyti, nes visi klausimai standartiniai, neduok Dieve, nukrypsi kur į šoną.
Net nebuvo klausimų apie istoriją, tiesiog tikslai, uždaviniai, kada atvyksime, visiškas standartas.
Net rengdamas festivalį „Be2gether“ su tuo susidūriau. Pernai turėjome tris pasiūlymus iš jų televizijų, kad norėtų festivalį filmuoti, bet kai jau reikėjo pasirašinėti sutartis, kažkas nutiko. Tai direktorius neva išvažiavo, tai dar kažkas. Akivaizdu, kad tokie dalykai Baltarusijoje reguliuojami.
Niekada kažką darant mano mintyse nebuvo jokio politinio atspalvio. Tas festivalis buvo šio žygio pradžia, nes norėjau sujuntgi sienas. Manau, kad po šios kelionės tai bus visiškai aišku“, - sakė G.Klimkevičius.