„Kaip Alšis?“ - tokios žinutės iš Lietuvos skrieja į žygio „2000 kilometrų istorijos“ dalyvių mobiliuosius telefonus. „Kaip Alšis?“ - bent keliasdešimt kartų kasdien išgirsta veterinaras A.Kučinskas, kuriam be planuoto rūpesčio dėl žirgų teko dar vienas, netikėtas ir labai rimtas. Tai rūpestis sergančiu Alšiu, kurio bėgančio su žirgais nematėme jau keturias dienas.
Čia galite žiūrėti reportažą.
„Jau pamiršau, kai Alšis atrodo žvitrus. Liūdna matyti jį bejėgį“, - mintimis dalinosi visureigių savininkas ir vienas vairuotojų Vaidotas Marozas.
Persisotinimas maistu, per didelis kasdienis krūvis, galbūt apsinuodijimas - stovykloje apsvarstytos įvairiausios versijos.
A.Kučinsko galvoje sukosi dar viena - užsikrėtusios erkės įsisiurbimas. Įtarimų kelia patamsėjęs šlapimas, pageltusios akys, apatija.
„Kasdien Alšiui ištraukdavome po dešimt išpampusių erkių. Panašu, kad viena jų buvo užsikrėtusi - savyje turėjo pirmuonį, kurį Alšiui perdavė įsisiurbusi.
Pirmuonis ardo eritrocitus - raudonuosius kraujo kūnelius, pernešančius deguonį.
Dėl to Alšiui ėmė stigti deguonies. Jis nebegalėjo bėgti kartu su žirgais, dusdavo, nenustebčiau, jei būtų ir alpęs“, - sakė A.Kučinskas, Sveikatos mokslų universiteto docentas, katedros vedėjas bei Stambių gyvulių klinikos vedėjas.
Telefonu pasitaręs su šunis gydančiu kolega Lietuvoje, veterinaras suskubo ieškoti vaistų, sudėtyje turinčių diminazino. Paprastai jo Ukrainoje galima įsigyti be vargo.
Tačiau pasistengti teko. Arčiausiai stovyklose esančio Ternopilio miesto veterinarijos vaistinė buvo uždaryta, o veterinaras, kurio telefonas nurodytas skubiai prireikusiems - išvykęs iš miesto.
Pas jo kolegą teko trenktis į kitą miesto galą, tačiau buvo verta. Jis nebuvo girdėjęs apie žygį, tačiau neliko abejingas – davė ne tik reikiamų vaistų, bet ir daugybę kitų. Įdėjo ir gydymo priemonių, tinkamų smulkiems gyvūnams.
Į žygį padėti arkliams susiruošęs veterinaras tokių neturėjo.
Jei diagnozė teisinga, dvi vaistų dozės turėtų sunaikinti pirmuonį. Tačiau dar prireiks ne vienos dienos mišrūnui sustiprėti.
„O kaip jums sekasi?“ - po klausimo apie Alšį žinutėse ar paskambinę dar pasiteirauja žygeivių artimieji.
Atsakymai panašūs: „gerai“, „neblogai“, „judame į priekį“, „pagal planą“.
Dvidešimt pirmoji žygio diena įsiminė gerais pirkiniais.
Rytą jaunos ukrainiečių šeimos pasiteiravome, kuriuo keliu geriau važiuoti. Gavome ne tik atsakymą - keletą kilometrų buvome palydėti. Be to, iš jų nupirkome avižų žirgams.
Už 200 grivinų (65 litus) Aleksandras pardavė keturis maišus grūdų, penktą pridėjo dovanų, o jo žmona Julia lauktuvių įdėjo maišą sultingų kriaušių ir obuolių.
Dar vaisių bendražygiams nupirkome iš prekeivių pakelėje.
Kilogramas obuolių – 3 grivinai (1 litas), kilogramas kriaušių - dvigubai brangiau. Ir dar sauja graikiškų riešutų su geriausiais linkėjimais.
Daugiau apie žygį skaitykite www.2000kmistorijos.lt