„Mes patvirtinome legendą! Vis dėlto Vytautas girdė žirgus Juodojoje jūroje“, - džiaugsmu tryško Giedrius Klimkevičius, ką tik pats pagirdęs kumelę Bombą Juodojoje jūroje.
Paskui jį raiti į vandenį įbrido aštuoni raiteliai.
Trisdešimt aštuonias dienas praleidę balnuose, septyni vyrai ir dvi moterys sėkmingai pasiekė Juodąją jūrą, pagirdė joje žirgus, išmaudė juos ir išsimaudė patys.
Nuoširdžiai lyg vaikai raiteliai šokinėjo bangose, iš rankų į rankas siuntė raudoną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavą su baltu raiteliu, spaudė glėbyje vieni kitus ir sveikino.
Ši komanda pagaliau galėjo su palengvėjimu atsipūsti - tikslas pasiektas. Jie padarė viską, ką galėjo, kad primintų didingą Lietuvos istoriją ir išgarsintų pasaulyje ištverminguosius žemaitukus.
Šie žirgai prieš šešis šimtus metų į pergalingus žygius nešė Vytautą Didįjį, o LDK valdos plytėjo nuo Baltijos iki Juodosios jūros.
Savo vertę žemaitukai, vienos seniausių žirgų veislių Europoje atstovai, dar kartą įrodė žygyje „2000 kilometrų istorijos“.
Jie nunešė raitelius beveik du tūkstančius kilometrų nuo Senųjų Trakų iki Juodosios jūros ties Očakivu, pakeliui užsukdami į istorines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietas.
„Aš gerbiu tave, Česka!“ - bendražygį Česlovą Marcinauską stipriai apkabino Antanas Narmontas.
Šie vyrai visą žygį jojo nekeisdami žirgų. Česlovo kumelė Žyga ir Antano eržilas Kaktusas nepailso bėgti kiekvieną dieną.
Juodojoje jūroje išsimaudė ir žygeivių bendražygis šuo Alšis.
„Ačiū, ačiū, ačiū“, - išbridę į krantą vieningai šūktelėjo raiteliai. Jie dėkojo vienas kitam, žirgams, lydėjusiai komandai, ir visiems, palaikiusiems juos trisdešimt aštuonias žygio dienas.
Interviu su žygio sumanytoju Giedriumi Klimkevičiumi skaitykite rytoj dienraštyje „Lietuvos rytas“.