„Iranas – šalis, kurioje gyvenimas vyksta slapta. Pogrindiniai šokiai, koncertai, slaptas alkoholio ar narkotikų vartojimas. Galiu jums parodyti tokį gyvenimą”, – taip kalbėdamas lietuvių turistų grupelę apsistoti savo namuose pakvietė vienas iranietis.
Blogio ašies valstybė, kuri siekia pasigaminti branduolinį ginklą. Režimas, nuolatos pažeidžiantis žmogaus teises.
Tokios ir panašios antraštės apie Teheraną nuolat mirga pasaulio žiniasklaidoje. Bet ką apie savo gyvenimą iš pažiūros tikrai modernioje šalyje turistui kalba patys iraniečiai?
Minėtas pasiūlymas parodyti slaptą Irano gyvenimą atskriejo pavėluotai – tuomet, kai jau buvome grįžę namo. Tačiau išgirsti apie slaptas iraniečių gyvenimo puses nemažai teko ir kelionės metu.
„Gyvename panašiai kaip jūs. Tik daug ką mes darome slapta”, – tokius žodžius po griežto režimo kontroliuojamą šalį keliavusiai minėtai grupelei teko išgirsti ne kartą.
Svarbu nebūti sučiuptiems
„Ar pas jus leidžiama turėti vaikiną? Mums negalima. Bet aš dešimt mėnesių turėjau širdies draugą ir tik prieš porą dienų išsiskyrėme”, – taksi automobilyje likus vien moteriškos lyties atstovėms prislopinusi balsą ėmė atvirauti iranietė studentė.
Merginą ir jos draugę sutikome viename muziejuje. Komunikabilios studentės ne tik ryžosi pirmos užkalbinti užsieniečius, bet ir netruko mus pakviesti kartu papietauti.
Tačiau pokalbį joms rūpimais klausimais, tokiais kaip priešingos lyties atstovų santykiai arba pasilinksminimai, merginos ryžosi pradėti tik susitikimo pabaigoje.
„Su vaikinais susipažįstame kavinėse, universitete, slaptuose šokiuose. Viskas pas mus vyksta tik slapta. Bet jeigu pagauna, būna labai blogai”, – toliau atviravo studentė.
Islamiškoje Irano valstybėje ne tik draudžiama vartoti svaigalus. Moterims čia reikia dėvėti visą kūną dengiančius drabužius, plaukus slėpti po skara. Iraniečiams negalima viešose vietose šokti ir dainuoti.
Tekėti už nepažįstamo nebūtina
Dėl jaunuolių santuokos čia oficialiai turi susitarti vyresni asmenys – dažniausiai jų tėvai. Patiems giminystės ryšių nesaistomiems jaunuoliams negalima užmegzti jokios draugystės.
Tačiau Irano jaunimas tikina, kad realybė daugeliu atvejų yra visiškai kitokia.
Palyginti vyrų ir moterų santykius Irane ir Europoje tik praėjus penkioms minutėms nuo pažinties pradžios skubėjo ir kita kelionės metu netikėtai sutikta iranietė.
„Eiti su kurso draugu gatve čia problemiška. Bet kuriuo metu gali kas nors prieiti ir paklausti, kokie ryšiai mus sieja.
Kartą mus su bendramoksliais, tarp kurių buvo ir vaikinų, ir merginų, jau buvo sulaikę pareigūnai. Vaikinai davė jiems kyšį ir viskas baigėsi gerai.
Tačiau būna ir blogesnių atvejų. Pareigūnai gali paskambinti jaunuolių tėvams. Be to, teko girdėti kalbų apie incidentus, kai pareigūnai suėmę poreles reikalauja, kad merginos su jais permiegotų, tik tuomet paleidžia”, – tikino trečiąją dešimtį įpusėjusi moteris.
Apie vedybinį gyvenimą vis dažniau pagalvojanti iranietė atskleidė anksčiau turėjusi ne vieną vaikiną. Tačiau ji neprieštarauja ir tam, kad jaunuoliams antrosios pusės dažnai ieško jų artimieji. Mat mergina visada gali atsisakyti tekėti.
Būtent tokį atvejį atvirai papasakojo Esfahano mieste sutikta dvidešimtmetė. Jos šeima kaip tik neseniai buvo sulaukusi netikėtų svečių – lydimas vyresnio giminaičio, pirštis studentei atėjo trisdešimtmetis vyras.
„Jis – gydytojas, turi gerai mokamą darbą. Pamatė mane gatvėje. Patikau jam, todėl susirado mano namus ir atėjo pirštis.
Tai man buvo tikrai netikėta. Tą vakarą mačiau jį pirmą kartą gyvenime.
Pasakiau jam „ne”, nes mūsų amžiaus skirtumas per didelis. Tėvai tokiam mano atsakymui neprieštaravo. Lauksiu kitų kandidatų”, – linksmai pasakojo mergina.
Nesusituokusieji gyvena kartu?
Vis dėlto beveik visi mūsų sutikti iraniečiai vaikinai ir merginos pabrėžė, kad dauguma šalies jaunuolių slapta turi antrąsias puses. Ir maždaug po poros metų draugystės pristato juos tėvams.
„Visa tai atrodo labai juokinga. Ateini ir sakai tėvams: „Norėčiau tuoktis, ką tik sutikau merginą.” Tačiau visi supranta, kad mes susitikome toli gražu ne vakar”, – šyptelėjo taip pat Esfahane sutiktas 23 metų Reza.
Jis pastebėjo ir tai, kad pamažu Irane įsivyrauja ir dar viena naujovė – vyrai ir moterys gali būti paprasčiausi draugai. Tokių dalykų anksčiau šalyje nebuvo galima net įsivaizduoti.
Itin šiuolaikiškų šeimų jaunuoliai, regis, elgiasi dar drąsiau.
Kai kurių iraniečių teigimu, šalies sostinėje Teherane nemažai nesusituokusių porų, kaip ir Vakaruose, gyvena kartu.
Esą geruose miesto rajonuose tai daryti gana paprasta – kaimynai nepažįsta vieni kitų ir nekaišioja nosies ten, kur nereikia.
„Mano draugė taip gyvena su draugu. Jei kas nors paklausia, kokie ryšiai juos sieja, pasako, kad tai jos vyras, ir tiek. Bet man tėvai jokiu būdu neleistų taip elgtis. Juo labiau kad merginos nekaltybė iki vestuvių čia daugeliu atvejų vis dar tikrai labai svarbi”, – atviravo 27 metų Alaleh.
Šokiai, kurių nebuvo
Iraniečiai turistus iš užsienio sutinka itin draugiškai. Neretai tiesiog gatvėje sutiktas užsienietis pakviečiamas užsukti į svečius, kartais jam pasiūloma ir nakvynė.
Tad vietos gyventojų kvietimai kartu su jais vykti tolėliau nuo miesto šurmulio pasilinksminti nenustebino.
Iraniečiai kartu su draugais ir artimaisiais neretai laisvalaikį leidžia dykumoje. Joje kartais pasiliekama ir per naktį. Vietos gyventojų teigimu, dykumoje jie gali elgtis laisviau.
Toliau nuo pareigūnų akių atsidūrę priešingos lyties atstovai ne tik bendrauja, bet, kaip teigia patys iraniečiai, išdrįsta šokti ir dainuoti kartu.
Tačiau bent porą kartų į tokį pasilinksminimą dykumoje nuvykusi lietuvių grupelė šių vaizdų taip ir neišvydo.
Pavyzdžiui, vieno Irano mastais nedidelio ir konservatyvaus miesto vyrai aplink dykumoje sukurtą laužą šoko tik su kitais vyrais. O iranietės stovėjo atokiau. Jų, kaip ir lietuvių turisčių, vyrai šokti net nekvietė.
Atėjus laikui dainuoti, vaizdas irgi buvo panašus – daugiausia dainavo vyrai. Jiems tyliai pritarė tik viena kita moteris.
Ryte lietuvius šiek tiek nustebino ir jaunų iraniečių moterų pasirinkimas valgyti ne kartu su visais, o atskirai autobuse.
Apskritai pasilinksminimo dykumoje metu moterys ir vyrai iš pažiūros laikėsi atokiai. Pastarieji skubėjo susibičiuliauti tik su lietuvių grupėje buvusiais vyrais, o lietuvės irgi netrukus buvo paliktos nuošalyje.
Tik apsimeta esą vakarietiški?
Dažnas kelionėje sutiktas iranietis lietuvių turistams pasigirdavo vartojantis šalyje draudžiamus alkoholinius gėrimus arba net metęs besaikį gėrimą.
Alkoholio esą galima lengvai įsigyti juodojoje rinkoje, o už tai Irane gresiančios didžiulės bausmės jų negąsdina.
Lietuvius pralinksmino Jazdo gatvėse sutiktas 76 metų iranietis, anksčiau dirbęs Japonijoje.
Pensininkas teigė, kad iki 1979 metais įvykusios Islamo revoliucijos jis gyveno kur kas geriau. O dabar įvairūs valdžios draudimai jam atsibodo iki gyvo kaulo, tad jis taupo pinigus ir ketina išvykti į užsienį.
„Kiek jūsų šalyje reikėtų turėti pinigų, kad galėčiau mėnesį tiesiog gerti alkoholį? Man nebūtina to daryti restoranuose, be to, galėčiau apsistoti prastame rajone”, – rimtu veidu klausinėjo senukas.
Tačiau nei svečiuojantis vietos gyventojų namuose, nei per išvykas į dykumą svaigalų vartojančių iraniečių lietuviai taip ir neišvydo.
„Pas mus dabar daug kas tik apsimeta esantys vakarietiški. Iš tiesų viduje liko tokie patys”, – šyptelėjo 24 metų Amiras, išklausęs lietuvių įspūdžius, patirtus keliaujant po šalį.
Jo teigimu, turistus drąsa ir noru bendrauti neretai stebinančios iranietės kasdieniame gyvenime taip pat yra kur kas kuklesnės.
„Jos taip elgiasi tik todėl, kad užsieniečiai joms labai įdomūs”, – tikino jaunuolis.
Dangstytis nori ne visos
Bet į Vakaruose paplitusį stereotipą, kad moterys Irane užguitos ir dažniausiai sėdi namuose prie puodų, pačios iranietės tik numoja ranka.
Kone visos kelionėje sutiktos jaunos moterys studijuoja rimtas specialybes, tokias kaip inžinerija, ir toli gražu neapsiriboja vien bakalauro studijomis.
Namų šeimininkės vaidmuo ateityje jų nevilioja.
„Miestuose dauguma moterų dabar dirba.
Tai rodo, kad jos yra šiuolaikiškos, išsilavinusios. Kaimuose situacija kitokia. Čia vis dar manoma, kad jei moteris dirba, šeima yra neturtinga. Kaimuose iranietės yra labiau užguitos.
Didžiuosiuose miestuose dabar sakoma, kad moterys vadovauja vyrams. Laikraštyje netgi teko skaityti apie atvejus, kai iranietės primušė savo sutuoktinius”, – nusijuokė Alaleh.
Jai, kaip ir kitoms kelionėje sutiktoms jaunoms moterims, dabar vienas didžiausių rūpesčių – privalomas galvos dengimas viešose vietose. Jeigu šiam įstatymui nepaklusi, gresia bauda arba areštas.
Tačiau nemažai iraniečių sumaniai apeina tokias taisykles skaras tiktai permesdamos per įmantriai sušukuotus plaukus. Madingi prie kūno prigludę drabužiai Irano miesto gatvėse taip pat nėra retenybė.
Jau ne vienerius metus vyraujanti mada darytis plastinę nosies operaciją, regis, baigsis dar negreitai.
„Tikiuosi, kad kada nors galėsime mieste vaikščioti be galvos apdangalų – dar prieš tai, kai aš pasensiu ir pati norėsiu dengti raukšles skara”, – taip dėl griežtų taisyklių viena iranietė bandė atsiprašinėti lietuvių turisčių, kurioms galvos apdangalai kėlė bene mažiausiai rūpesčių.
Su užsieniečiais – atsargūs
Tačiau labiau įsišnekėję su naujais pažįstamais iraniečiai nevengia prabilti ir apie rimtesnes šalies problemas. Tiesa, kai kurie jų akivaizdžiai pritildo balsą.
„Iš tikrųjų čia labai liūdna šalis. Žmonės nėra laisvi, negali tobulėti. Gali būti, kad Iranas ateityje bus panašus į Šiaurės Korėją.
90 procentų žmonių nori iš čia išvažiuoti. Aš irgi noriu išvykti. Greičiausiai važiuosiu studijuoti į Indiją ar Malaiziją. Europoje mums per brangu”, – po linksmo pasisėdėjimo vienoje kavinėje rimčiau prakalbo vienas iranietis.
Jis prasitarė, kad bendraudamas su užsienio turistais nesijaučia saugus ir problemų gali turėti jau kitą dieną.
„Gali būti skaitomi mūsų elektroniniai laiškai, klausomasi mūsų pokalbių mobiliaisiais telefonais. Vienas iranietis buvo pakartas vien už elektroninių laiškų rašymą užsieniečiui.
Valdžia sako, kad jis perduodavo svarbią informaciją, bet aš tuo netikiu. Tiesiog bandoma įbauginti žmones. Valdžia neturi ribų”, – įsitikinęs minėtas asmuo.
Apie iš pareigūnų lūpų nuskambėjusius įspėjimus nevaikščioti po miestą su turistais buvo išgirdę ir kiti kelionėje sutikti iraniečiai.
„Policija su užsieniečiais mane buvo pagavusi du kartus. Sakė, jei įkliūsiu trečią kartą, bus blogai”, – regis, pernelyg nesijaudino 22 metų Mahmetas.
Baugina šoktelėsiančios kainos
Tačiau ne vienas iranietis teigė šiuo metu itin nerimaujantis ne vien dėl laisvių suvaržymo, bet ir dėl šalies gyventojų laukiančių finansinių sunkumų.
Lietuvių turistų skaičiavimais, Irane daugelis prekių kainuoja 20–30 proc. pigiau nei Lietuvoje.
Išimtis – benzinas, kurio 60 litrų galima įsipilti už litrą mokant 10 JAV dolerio centų. Viršijus nustatytą degalų kiekį, kaina šokteli iki 40 dolerio centų.
Vietos iraniečių teigimu, dažniausiai žmonės jų šalyje per mėnesį uždirba apie 500 JAV dolerių (maždaug 1250 litų). O jeigu atlyginimas siekia apie 1000 dolerių (apie 2500 litų), gyventi galima tikrai neblogai.
Tiesa, sostinėje Teherane atlyginimai dažniausiai yra dar didesni.
Tačiau Irano valdžia jau žengė ilgai žadėtus pirmuosius žingsnius, kuriais siekiama panaikinti gyventojams skiriamas subsidijas energetikai ir pagrindiniams maisto produktams.
Tai reiškia, kad šalyje kainos šoktelės. Irano pareigūnai gyventojus ramina pažadais, kad asmeniui per mėnesį bus skiriamos 40 JAV dolerių (maždaug 100 litų) išmokos.
Tai esą turėtų kiek sušvelninti sprendimo dėl subsidijų karpymo padarinius. Tačiau gyventojai nesijaučia ramūs.
„Netrukus gali būti tikrai blogai. Ypač kentės neturtingiausi gyventojai.
Valdžia žada išmokas, bet nemanau, kad jų užteks.
Kalbama, kad duona, kuri dabar kainuoja dešimt dolerio centų, gali pabrangti iki dolerio”, – nerimavo vienas iranietis.
Tačiau nepaisydamas sunkumų jis tikino, kad išvažiuoti iš šalies nenori.
„Kitur būsi tik imigrantas. O čia man patinka mano miestas, žmonės. Jiems tu tikrai rūpi, jie noriai tau padeda”, – patriotizmo neprarado vyras.
Svarbiausi faktai apie Iraną
Irano Islamo Respublikoje yra apie 70 mln. gyventojų.
Šalies sostinė – Teheranas.
Valstybinė kalba – persų.
Pagal įrodytas gamtinių dujų atsargas Iranas užima antrąją vietą pasaulyje (26,8 trln. kubinių metrų dujų).
Pagal įrodytas naftos atsargas Iranas užima trečiąją vietą pasaulyje (150, 31 mlrd. barelių).
51 proc. Irano gyventojų yra persai. Šalyje gyvena 24 proc. azerbaidžaniečių, 8 proc. gilianiečių ir mazandaraniečių, 7 proc. kurdų, 3 proc. arabų.
Iki XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigos, valdant šachui, Iranas buvo viena vakarietiškiausių regiono valstybių, stiprėjo vidinės šalies problemos.
1975 metų kovo 2 dieną šalyje uždrausta politinių partijų veikla. Tokiomis sąlygomis islamas tapo opozicijos ideologija, o aukštieji dvasininkai – jos vadovais.
1978 metais šalį paralyžiavo streikai ir demonstracijos.
1979 metų sausio viduryje šachas Mohammadas Reza Pahlavi paliko šalį. Tų pačių metų vasario pradžioje į Iraną iš Prancūzijos grįžo revoliucijos lyderis Ruhollah Khomeini. Jis vasario 5-ąją tapo įkurtos Irano Islamo Respublikos vadovu.
Pagal 1979 metų konstituciją Iranas – teokratinė respublika. Valstybės vadovas – aukščiausiasis dvasinis vadovas – ajatola. Ekspertų asamblėja (86 kartą per dešimt metų visuotiniuose rinkimuose renkami dvasininkai) jį skiria iki gyvos galvos.
Šiuo metu Iranui vadovauja ajatola Ali Khomenei.
Pagal 1989 metais priimtas konstitucijos pataisas buvo išplėstos prezidento ir panaikintos ministro pirmininko pareigos.
2009 metų birželį Mahmoudui Ahmadinejadui laimėjus prezidento rinkimus antrai kadencijai, Irane įsiplieskė masiniai protestai. Opozicijos šalininkai įsitikinę, kad rinkimai buvo nesąžiningi.
Tarptautinė bendruomenė Iraną kaltina terorizmo rėmimu ir įtaria bandymu pasigaminti branduolinį ginklą. Dėl to Jungtinės Tautos, JAV, Europos Sąjunga Teheranui yra paskelbusios ekonominių sankcijų.