Girdėjau ne iš vieno - net su didele širdgrauža atvykusieji į Papę, Latvijos ir Lietuvos pasienio kaimelį prie Baltijos jūros, namo grįžta jau mažumėlę palengvėjusia širdimi. Veikia vadinamasis “laukinės gamtos“ fenomenas, savo natūralumu apgaubia ir kelia.
Vasaros poilsio sezoną Latvijos-Lietuvos pasienyje esantis Papės gamtos parkas turistų srautui jau pasiruošęs, - keliai palyginti, nuorodos į lankytinus objektus pastatytos, informaciniai bukletai parengti. Tiems, kas ekskursijų neužsisako, lankstinukas su būtinomis žiniomis įteikiamas ir veltui.
Kainos kilo nežymiai, o apgyvendinimo paslaugų pasiūla dar šiek tiek padidėjo.
Baltijos pajūris, kiek akys užmato – pustuštis, bastykis visu jo ilgiu į valias kiek širdis geidžia, rink bangų nugludintus akmenis, gintarų smiltis, kvėpuok tyru oru, klausykis paukščių klyksmo, klaidžiok po kopas ir džiaukis. Tiek natūralios gamtos, unikalaus pajūrio, o našta lankytojui tik tokia – jo neniokoti.
Bet senų padangų paplūdimyje vis tiek mėtosi – „vargdieniai“ automobilininkai senienų atsikrato vienodai barbariškai ir Lietuvoje, ir Latvijoje.
Nuo Klaipėdos nuvažiavus apie šešiadešimt kilometrų, gal tik kebliau surasti stumbrų, taurų ir tarpanų aptvarus, užželiančio Papės ežero apylinkėse įrengto gamtos parko teritoriją, kurioje jie gyvena. Maždaug pusės tūkstančio hektarų miškinguose plotuose ir šlapžemėse šių laukinių gyvūnų kaimenės pradėtos veisti 1999 metais, kad nugraužtų brūzgynus ir atvertų natūralią paklotę.
Velta Kupela, šio parko gidė, noriai dalijasi informacija apie savo darbą puikiai atliekančias bandas, kurios pradėtos veisti nuo keliolikos laukinių arklių , per dvidešimt taurų ir aštuonių stumbrų. „Bet jūs Lietuvoj, Krekenavos apylinkėse, turite taip pat puikių laukinių gyvūnų bandą, man atrodo, Pasaulio laukinės gamtos fondo(WWF) investicijas lietuviai netgi geriau panaudoja nei mes“, - lrytas.lt sakė V.Kupela.
Pasak jos, stumbrai, tarpanai ir taurai padeda atsikurti natūralioms girių pievoms, būtinoms ir paukščiams, vabzdžiams, augalijos įvairovei. Čia suskaičiuota 277 paukščių rūšys, įrengti sparnuočių stebėjimo bokštai, veikia ornitologinė stotis.
Tarp Baltijos jūros, Papės ežero ir Nidos pelkės – gal poros kilometrų atstumai, šiuo “koridoriumi“ naktimis migruoja šikšnosparniai, jų sparnų šnaresį galima tiesiai virš galvų išgirsti. Tai europinės svarbos gamtos buveinės, norime visas jas išsaugoti ateities kartoms“, - sako V.Kupela.
Pažintinio turizmo sezonui jau pasiruošę dauguma gamtos parkų, tik Nemuno deltos regioninis parkas (NDRP)niekaip nepakelia nuo pažintinių takų po ledonešio likusių griuvenų.
Direktorius Ramūnas Lydis sako, kad kelti turėtų tas, kas pastatė - garantiją davusi įmonė. Jos atstovas dar tik žada atvykti. Tuo tarpu vieną iš pėsčiųjų takų visureigiu užrioglinio Pagėgių savivaldybės tarybos narys, buvęs Šilutės viešosios policijos vadas Edgaras Kuturys. Jis čia atvežė pilną kibirą šernams ėdesio. „Bet kad šis takas ir taip neprižiūrimas“, - atkirto jis į lrytas.lt pastabą