„Kai prieš dvejus metus kūrėme projektą, kaip Lietuvą reikėtų reprezentuoti parodoje „Expo 2010“, žiūrėjome valstybėse registruotų oro balionų skaičių. Kilo idėja, kad oro balionai – nepanaudota galimybė šalies įvaizdžiui kurti“, – lrt.lt pasakojo bendrovės „Ekspobalta“ direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Petronis.
Lietuvos paviljono centre parodoje buvo sukonstruotas oro baliono modelis, taip sudarant galimybę lankytojams susipažinti su šia skraidymo priemone iš arti. 12x12 m dydžio krepšį iš vytelių pynė kartu su lietuviais dirbusi Kinijos kompanija. Krepšyje buvo įmontuota keletas ekranų, kuriuose buvo vaizduojami Lietuvos vaizdai – taip buvo imituojamas skrydis virš Vilniaus gatvių, renesanso ir gotikinio stiliaus bažnyčių bokštų.
„Oro balionas yra patogi forma parodyti Lietuvos grožį: iš aukščiau – gražiau. Kitos šalys padaro apžvalgos aikšteles ar balkonus“, – sakė Romas Jankauskas, Aplinkos apsaugos ministerijos Visuomenės informavimo ir švietimo skyriaus vedėjas ir Lietuvos ekspozicijos „Expo 2010“ generalinis komisaras.
Jis patikino, kad parodoje oro balionai buvo pastebėti. Tai patvirtino ir Aurimas Vengrys, „Oreivystės centro“ direktorius plėtrai. Pasak jo, šiais metais jau sulaukta užklausų iš Kinijos – kinai pradėjo žvalgytis skraidymų oro balionu, planuojamos grupės į Baltijos šalis.
„Oreivystės centro“ duomenimis, Lietuvoje užregistruotų oro balionų yra 107, Latvijoje – apie 20, Estijoje – apie tris. „Lietuva yra viena iš penkių valstybių, kur oro balionų ir pilotų skaičius yra didžiausias. Juolab kad mūsų šalyje oro balionai atsirado tik prieš 20 m., o kitose šalyse – prieš 200“, – tęsė A. Vengrys.
Vis daugiau atvykstančių turistų į mūsų šalį kaip vieną iš atrakcijų pasirenka oro balioną – šis verslas plečiasi. Jeigu anksčiau daugiau skraidančiųjų buvo vietinių, tai dabar į oro balionus lipa vis daugiau svečių iš užsienio.
Prieš 5–6 metus virš Vilniaus pakildavo vos vienas kitas oro balionas, o dabar, esant palankioms oro sąlygoms, jų danguje vienu metu galima pamatyti arti dvylikos. Didėjančius turistų srautus, besinaudojančius oro balionų paslaugomis, pastebi ir A. Vengrys. Pasak jo, vis daugiau užsieniečių išmėgina šias pramogas, dažniausiai tai daro vokiečiai, ispanai, italai ir skandinavai, kiek rečiau – latviai, lenkai, estai.
Anot A.Vengrio, skrydžio kokybė oro balionu mūsų šalyje yra labai aukšta, o kaina – viena pigiausių – apie 115 eurų. Už pakilimą su oro balionu Latvijoje ar Estijoje reikės pakloti 150 eurų, Norvegijoje, Danijoje – 300 eurų.
Oreivyste užsiimantis K.Petronis įsitikinęs, kad mūsų šalyje tiek turistams, tiek vietiniams gyventojams yra ir ką pažiūrėti, ir kuo didžiuotis. Vilnius – viena iš nedaugelio Europos sostinių, virš kurios galimi skrydžiai oro balionu kelionę pradedant iš paties miesto centro. Esą šio miesto išplanavimas atitinka idealaus miesto planavimo schemą: yra tiek žalių vietovių, tiek urbanizuotų.
Daugelyje didžiųjų Europos miestų skrydžiai yra uždrausti arba ribojami. Mat per valandą jie neišskrenda iš miesto, o vėliau nelabai kur yra jiems nusileisti. Dar viena priežastis – jūrinis klimatas, būdingas Rygai bei Talinui.
Pasiteiravus, kokie populiariausi maršrutai tarp atvykstančių turistų ar nusprendusių išmėginti šį miesto ar šalies apžiūrėjimo būdą lietuvių, K.Petronis patikino, kad visi nori praskristi virš sostinės centro, Senamiesčio. Itin populiarios vietovės 30 km nuo Vilniaus, Trakai. Ne mažiau turistų renkasi skrisdami apžiūrėti didžiuosiuos miestus – Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, taip pat oro balionų tradicijas turintį Birštoną. Tačiau, pasak K. Petronio, didžiausia turistų koncentracija yra Vilniuje.