Reportažą lrytas.lt/videonews/?id=13059053621303771786"="">lrytas.lt/videonews/?id=13059053621303771786"" target="_blank">žiūrėkite čia.
Siaučiantis vėjas, -30 laipsnių šaltis ir nė gyvos dvasios aplinkui – taip daugiau kaip tris savaites gyveno lietuviai.
Penktadienį iš Londono lėktuvu į Vilnių grįžęs A.Kuras jautėsi pavargęs, tačiau džiaugėsi, kad viskas pavyko taip, kaip buvo suplanuota.
Balandžio 19 dieną prasidėjusi ekspedicija į Grenlandiją pavyko, lietuviai, kaip ir planavo, pasiekė rytinį krantą.
„Grenlandijos mes nenugalėjome, ledynų neužkariavome. Vienintelis dalykas, kurį mes nugalėjome, tai patys save. Išbandymų buvo daug, ypač fizinių. Nebuvo lengva susitvarkyti su šalčiu, dideliais vėjais.
Visas 23 dienas praleidome ant Grenlandijos ledo kepurės, jautėmės lyg ant didelio sniego blyno, nes aplinkui nebuvo nei kalnų, nei upių - matėme tik ledą ir sniegą.
Didžiausias iššūkis galbūt ir buvo rasti kažką įdomaus ten, kur nieko nėra. Tuomet visos detalės yra labai svarbios ir labai įdomios: kaip supustytas sniegas, kaip leidžiasi saulė, kaip ji kyla“, - kelionės įspūdžiais dalijosi A.Kuras.
Keliautojas sakė, kad jam sunkiausia buvo grįžti atgal į civilizaciją: vėl pradėti bendrauti su žmonėmis, vėl eiti į parduotuvę, kažką pirkti ir galėti pasirinkti, ką valgyti. Nes keliaudami lietuviai tokio pasirinkimo neturėjo.
Keliautojai maistą gamindavosi ant benzininio primuso, rytais ir vakarais dažniausiai valgydavo košes arba sriubas. Turėjo ryžių, avižinių dribsnių, makaronų ir kartais valgydavo bulvių košę.
„Juokinga, bet dėl įvairovės buvome nusipirkę kanarėlių maisto, bet jis mums buvo nelabai sukramtomas“, - juokėsi keliautojas.
Jis pasakojo, kad per kelionę visi trys vyrai neteko svorio, tačiau grįžę į civilizaciją, prarastus kilogramus greitai atgavo. Norėjosi visko paragauti ir prisivalgyti iki soties.
A.Kuras sako, kad skaniausias dalykas grįžus jam pasirodė šilta duona ir ledai.
„Kai tik pasiekėme civilizaciją, pirmasis dalykas, kurį mes nusipirkome, buvo ledai“, - juokėsi keliautojas.
Jis sako, kad svarbiausia šioje kelionėje buvo ne tai, kad keliautojai kirto Grenladiją ar pasiekė krantą, o pats procesas. Įdomiausia buvo išmokti gyventi tokiomis atšiauriomis sąlygomis.
„Diena iš dienos matėme tą patį kraštovaizdį, tuos pačius veidus, saulė taip pat keliaudavo per dangų, atrodė, kad esame įstrigę laike ir erdvėje. Atsidūrėme tokioje vietoje, kur neįsivaizdavome, kaip reikės gyventi ir sugyventi tarpusavyje. Ten reikėjo elgtis ir bendrauti kitaip nei civilizacijoje“, - pasakojo A.Kuras.
Paradoksalu, tačiau labiausiai šalčio ir ledyno sukaustytoje saloje keliautojai nukentėjo nuo saulės. Dėl didelio ultravioletinių spindulių kiekio jie buvo trumpam apakę.
„Akys ašarojo, buvo sunku atsimerkti, skaudėjo žiūrint į šviesą, atrodė, kad akys pilnos smėlio. Visa laimė, kad tai greitai praėjo“, - pasakojo vyras.
Nušalimų vyrams pavyko išvengti.
Baltųjų meškų ir kitų gyvūnų lietuviai Grenlandijoje nematė. Tačiau juos nustebino virš ledo dykumos skraidantys paukščiai.
Pasiekusius rytinį Grenlandijos krantą, lietuvius į Islandijos sostinę Reikjaviką nuskraidino lėktuvas, iš ten jie pasiekė Londoną. Penktadienį į Vilnių A.Kuras grįžo vienas, nes jo bendražygiai liko paviešėti D.Britanijoje.
