Tad dviračiais ar automobiliais apsukusieji ratą vietą pavalgymui renkasi kavinėse Šilutėje.
Dabar šis miestas, kurio valdžia jau dešimtmetį jį skelbia kylančia Europos turizmo žvaigžde, turės ir atvirą užeigą krantinėje prie vandens. Šyšos upės prieplaukoje ją praėjusį savaitgalį atidarė ir svečius sutiko Šilutės vandens turizmo centro direktorius Rimgaudas Višinskas. „Vandens keliai nedulka, atplaukite“,- juokėsi.
R.Višinskas yra pirmasis pamario krašte, prieš devynerius metus atidaręs kavinę ir viešbutį prie respublikinės reikšmės 19 km ilgio vandens kelio Minijos žiotys –Lankupiai. Poilsio kompeksas veikia jo vadovaujamos bendrovės „Kintai“ Povilų prieplaukoje, į ją veda ne tik sausumos, bet ir vandens keliai Kuršių mariomis, Atmata ir Minija iš Klaipėdos ir Nidos.
Dabar Šyšos prieplaukoje atidaręs lauko užeigą su vaizdu į pramoginius laivus akvatorijoje, R.Višinskas tikisi pritraukti daugiau klientų ir bent šiek tiek pagerinti finansinę bendrovės situaciją.
„Svečiui siūlome vaisvandenių, kavos, arbatos, silpnų ir stiprių gėrimų, šaltų užkandžių. O ateityje karštai rūkysime žuvis ir patieksime svečiui iš karto ant stalo“, - dalijosi sumanymais R.Višinskas.
Šilutės vandens turizmo centras ekonominį nuosmukį jaučia nuo pat veiklos pradžios atnaujintoje 100 vietų Šyšos prieplaukoje. Už Europos Sąjungos paramos lėšas, apie14 milijonų litų, Šilutės savivaldybė ją rekonstravo ir atidarė 2009 metais, bet operatoriaus teises pagal koncesinę sutartį perdavė UAB „Kintai“. Europinio projekto autoriai tikėjosi sulauksią prieplaukoje apie 10 tūkst. turistų per sezoną ir pagyvinsią krašto ekonomiką.
Bet Šilutės vandens turizmo centras skundžiasi iš savo veiklos pernai patyręs 20 tūkst. Litų nuostolių. Šilutės rajono tarybai pateiktoje ataskaitoje R.Višinskas nurodo, jog per 2010 metus bendrovė gavo 99 tūkst. Litų pajamų ir patyrė 119 tūkst. Litų. išlaidų. Vandens keliu 124 laivais iš Lietuvos ir užsienio šalių (Lenkijos, Vokietijos, Švedijos) iš viso atvyko 684 turistai. Autobusais atvyko 27 ekskursijos.
Nors per sezoną iš viso buvo aptarnauti 134 laivai, bet 2009-2010 metų investicijos neatsipirko. Daugiausia kainavo -212 tūkst. litų -. stacionarios degalinės įrengimas krantinėje. Dabar investuota keliasdešimt tūkstančių litų į lauko kavinės įrengimą.
Prie vietinės reikšmės 19,7 km ilgio vandens kelio Dreverna- Ventė beveik prieš dešimtmetį kavinę, viešbutį ir prieplauką „Ventainė“ dešiniajame Kuršių marių krante įsirengė eksmeras Šarūnas Laužikas, keleriais metais anksčiau Šturmų prieplaukoje kavinę atidarė, o vėliau pardavė Alfonsas Pekarskas, o Minijos kaime, kairiajame šios upės krante, „Egzotika“ kavinę vėliau atidarė verslininkas Stasys Petrošius.
Beje, Uostadvaryje, Atmatos užutekyje, kur dabar veikia Vandens kelių direkcijos žiemos uostas, praėjusį šimtmetį garsėjo „Juodojo ungurio“ restoranas. Bet norinčių jį atkurti nėra, nors kelerius metus čia stovėjo po kino apie piratus filmavimo likęs butaforinis burlaivis „Kogas“. Nupirktas ir pertemptas į Juodkrantę, kitapus Kuršių marių jis tapo unikaliu restoranu.
Vandens turizmo paslaugų plėtrai, pasak R.Višinsko, labai svarbi ir ekologinė krašto būklė. Tad „Kintų“ bendrovė neseniai siuntė savo žemsiurbę valyti beveik kilometro ilgio Šyšos upės atšaką Šilutėje nuo sąnašų ir dumblo. Tai europinio projekto dalis, kurio nauda niekas mieste neabejoja.
Tik šilutiškiai su nuogąstavimu kreipia žvilgsnius į senus ir iki šios nenubaustus Šyšos upės teršėjus, kurie Šyšos upę ir jos akvatoriją kaip mat gali paversti negyvų žuvų sankaupa. Ir visos europinės paramos lėšos bei verslo investicijos nueitų vėjais.
Eina penkti metai, kai Šilutės „Grabupėlių“ kiaulių kompleksas iš griuvusios saugyklos paleido į aplinką srutas, išnuodijo daug žuvų, padarė 1,6 mln. Litų ekologinę žalą Šyšai, Atmatai ir Kuršių marioms. Bet byla vilkinama, artėja senaties terminas, o nuostolių niekas nekompensavo ir vargu ar kada nors padengs.
Ši įmonė, valdoma dviejų savininkų(vienas jų yra eksmeras, rajono tarybos narys Algirdas Balčytis) jau atsidūrė prie bankroto slenksčio net ir be žalos gamtai atlyginimo. O Šilutės teismo teisėja Nijole Šimkienė, bebaigianti nagrinėti „Grabupėlių“ gamtos teršimo bylą, šiemet kovą ją vėl išsiuntė papildomai ekspertizei. Tad laukimo metai tęsiasi.
Šilutės gyventojai abejoja, ar kada bus kompensuota ir 2,5 mln. Litų ekologinė žalą Šyšai, kurią 2009 liepą pramoniniais teršalais užteršė kelios įmonės. Pernai rugsėjį viena iš jų, „Biofuture“ ,vėl savaitę leido gamybos atliekas į upę, vėl žuvys virto pilvais į viršų, ore vėl tvyrojo dvokas.
Niekas neprisimintų tų istorijų, jei vandens turizmo paslaugų sėkmei ir viešojo matinimo įstaigoms prie vandens ar ant vandens nebūtų tokia svarbi ekologinė krašto būklė.
„Privilioti turistus galime tik tyru vandeniu, švariu oru ir nenuniokota gamta, tai yra svarbiausi šio verslo resursai, deja, tenka mokyti juos tausoti net ir Šilutės jaunimą, laužantį prieplaukos įrangą“, - sako R.Višinskas.