D.Katkus gal dešimtis kartų, pritardamas dainininkui Liudui Mikalauskui, nuo scenos skandavo „Šilutė“ ir malonino širdį tūkstančiams žmonių, susirinkusių paklausyti įspūdingos muzikos. Ji buvo skirta 500-osioms Šilutės miesto ištakų, Šilokarčemos (Heydekrugo), paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metinėms.
Po įspūdingų fejerverkų startas į šventinių renginių maratoną buvo duotas.
Šeštadienio rytą miestas kėlėsi ir puošėsi – jauni ir seni, prekybininkai ir menininkai, virėjos ir dūdoriai, atvykėliai ir savi.
Šilutės meno mokyklos dailės skyrių šiemet baigusieji kūrėjai miestą pavertė ištisa skulptūrine kompozicija, išdabinę jį savo sukurtais baltais ir švariais šio miesto personažais. Skaitančiais, žuvį parduodančiais, su kaimynais prie bokalo alaus prisėdusiais, smukelį čyrinančiais.
Po ekumeninių pamaldų už miestą ir miestiečius ir pagarbos ceremonijos iškiliausiems miestą puoselėjusiems žmonėms, kuri devintą valandą ryto šeštadienį prasidėjo katalikų šv.Kryžiaus bažnyčioje ir tęsis senosiose evangelikų liuteronų kapinėse - linksmojo mugės šurmulio metas.
Lietuvos etnografinių regionų tautinio paveldo produktų kūrėjai sueigai „Turgus kitaip“ senojo Šilokarčemos turgaus aikštėje jau išdabino kiemus.
„Paskubėkim, lyja orkestrų lietus“, - tokiu devizu 11 valandą bus sutinkama Lietuvininkų gatve pajudėsianti orkestrų eisena.
Po jos - linksmas gatvės vaidinimas „Kur vanduo – ten gyvenimas“, Pabaltijo vokiečių bendrijos renginys prie Šilutės muziejaus, teatralizuota improvizacija „Miestas sveikinasi“, o 12 valandą – sveikinimų Šilutei valanda. Svarbiausias jos akcentas – Europos Garbės ženklo įteikimas bendruomenei.
Kultūros ministerija Šilutę yra paskelbusi 2011 metų Lietuvos kultūros sostine. Miesto gimtadienio renginiai yra kultūros sostinės programos dalis. Jų iki vėlaus vakaro bus keliolika ir baigis dviem koncertais.
Rašytiniuose šaltiniuose Šilutė pirmą kartą paminėta 1511 metų vasario 22 dieną, kai Klaipėdos miesto komtūras Michaelis von Schwabe'as suteikė Georgui Tallatui (Jurgiui Talaičiui) privilegiją „laikyti šile karčemą“ su laukais, miškais, įdirbtomis dirvomis ir su teise laisvai žvejoti Kuršių mariose.