Neringos vasaros poilsio oazė, savaitgalį oficialiai atidariusi vasaros poilsio sezoną, savo išteklių skreitą ir šiemet atvėrė dosniai.
Semtis iš jo tyro oro, gražios gamtos, vaistinių augalų, gintaro unikumą ir kitus sveikatos stiprinimo užtaisus geriau nei niurzgėti ir smulkintis tarp apmaudo girnų dėl nesėkmių.
Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus, skelbdamas sezono pradžią, viešai Kuršių neriją pavadino Dievo ir žmogaus kūriniu, kurį privalome visi saugoti, mylėti ir išsaugoti ateities kartoms.
Šiemet svarstomos naujos kurortinių paslaugų plėtros perspektyvos Neringoje. Nes Kuršių nerijos gamtiniai ištekliai, specialistų vertinimu, yra pakankamai turtingi mineralinio vandens ir gydomojo purvo, jie sveikatinimo savybių spektru pranoksta Birštono ir Druskininkų teikiamas galimybes.
Neringos požeminis vanduo yra karštas, giliuosiuose kloduose- itin druskingas. Specialistai teigia, jog panašios sudėties vandenys yra naudojami žmonių gydymui užsienio šalių kurortuose, tad kodėl negalima būtų to daryti Neringoje?
Kol specialistai kuria strategijas, Neringa šiemet eina ta pačia, laiko patikrinta kryptimi, ir tai daro gerai. Pamario krantinėje užkalbinti vietiniai ir atvykėliai žmonės tikina, kad gamtos ir žmogaus sukurtas gėris teikia atvangą, jo klodai neišsemiami, ir visas rūpestis – išlaikyti nepažeistą balansą.
„Benai, plaukiam į Nidą“ ne tik festivalio šaukiniui, bet ir Sveikatos metams, kurie šiemet minimi, taikytina frazė. Jos prasmių yra daug, kiekvienas prisitaiko pagal savo patirtį“, - šių eilučių autorei dėstė Bardų pievelėje šalia paminklo Vytautui Kernagiui muzikos klausęs kelmiškis Giedrius.
Jis siūbavo rateliuose. V.Kernagio vaikai netoliese pardavinėjo maestro muzikos įrašus ir marškinėlius su mirusio nuo vėžio dainiaus atvaizdais, rinkdami aukas į jo vardu pavadintą fondą. Kad pagelbėtų kitiems ligoniams.