Dehidratacija gali sukelti sumišimą, mieguistumą, kvėpavimo ir širdies ritmo sutrikimus. Organizmui desperatiškai saugant skysčius mažai šlapinamasi ir prakaituojama.
Įprastomis sąlygomis per odos poras garuojantis prakaitas saugo kūną nuo perkaitimo, tačiau ypač karštomis dienomis arba pernelyg daug judant prakaitavimo funkcija gali sutrikti – kūnas įkaista iki pavojingai aukštos temperatūros. Tai gali sukelti perkaitimą arba išsekimą, pastarieji – galvos skausmus, apsvaigimą, raumenų spazmus, o kartais – netgi rimtą pavojų gyvybei.
Perkaitimas yra itin pavojingas, nes jo simptomai gali pasireikšti staigiai ir netikėtai.
Saulėje įdegusi oda galbūt atrodo patraukliai, tačiau iš tiesų tai yra vienas akivaizdžiausių saulės žalos kūnui įrodymas. Nudegimas saulėje ne tik skausmingas, bet ir skatina odos senėjimą bei padidina odos vėžio, taip pat ir vienos pavojingiausių jo formų – melanomos – riziką.
Kylanti aplinkos temperatūra neišvengiamai lemia savijautos pokyčius. Manoma, jog geriausiai žmogus jaučiasi maždaug ties 20º pagal Celsijų. Jei žmogus neturi rimtų sveikatos sutrikimų, širdies ritmas būna normalus.
Aplinkos temperatūrai pakilus maždaug penkiais laipsniais, žmogus ima lengvai prakaituoti. 30 laipsnių temperatūra daugumą verčia jaustis nemaloniai: kraujas ties odos paviršiumi atvėsta, sunku sukaupti dėmesį, prakaituojama. 38-41 laipsnių aplinkos temperatūra sukelia išsekimą, gausiai prakaituojama, pagreitėja širdies ritmas, jaučiamas nuovargis bei pykinimas. O jau 45 laipsnių aplinkoje – didžiulė perkaitimo rizika: liaujamasi prakaituoti, oda išdžiūsta ir įkaista, grėsmingai pakyla kūno temperatūra. Laiku neatvėsintas žmogus alpsta. Didelė organų pakenkimo ir mirties rizika.
Gydymas ir prevencija
Karštu oru būtina vartoti daug skysčių, kad organizmo vandens atsargos būtų nuolat papildomos. Geriausias būdas palaikyti kūno vėsą – reguliariai gurkštelti vandens ir jį netrukus išspjauti.
Vandens nerekomenduojama ryti, nes skrandis gali pasirodyti nepajėgus priimti pakankamai skysčio. Įprastai vidutinio svorio (maždaug 58 kg) svorio moteriai rekomenduojama per dieną suvartoti maždaug aštuonias stiklines vandens. Kiekvienam papildomam kūno kilogramui reikalingi papildomi 30 ml vandens. Karštu oru skysčių turėtų būti vartojama daugiau.
Ne visus skysčius karštu oru vartoti naudinga. Pavyzdžiui, gali pasirodyti, kad karštą dieną geriausiai atgaivina šaltas alus, tačiau tai – mitas.
Alus – alkoholinis gėrimas, o alkoholiui būdinga savybė šalinti organizmo skysčius, taigi, tikimybė, jog organizmas bus ištiktas dehidratacijos tik išauga. Jei suvartoti pakankamai vandens atrodo per sunku, galima jį pakeisti vaisių sultimis. Gazuoti gėrimai irgi netinka.
Karštu oru derėtų tinkamai maitintis – vengti aštraus, karšto ir sunkaus maisto, mėgautis salotomis ir vandeningais vaisiais. Karštomis dienomis derėtų vartoti kiek daugiau druskos, kuri skatina organizmą kaupti skysčius.
Karštu oru derėtų vengti atvirų saulės spindulių ir pasiieškoti šešėlio. Jei negalite nesideginti, darykite tai labai trumpą laiką ir naudokitės apsauginiu kremu. Prisidenkite akis ir galvą. Nuo saulės slėpkitės išsyk, vos pasijusite nekaip. Degintis saulėje pavojingiausia tarp 11 val. ryto ir 15 val. po pietų.
Karčiausiu dienos metu venkite fizinio aktyvumo, palikite sportą vakarui, kai saulė jau bus nusileidusi, arba mankštinkitės anksti ryte prieš pat patekant saulei ir vos jai patekėjus. Nesimankštinkite pernelyg intensyviai. Jei netikėtai pritrūkstate kvapo ar ima daužytis širdis, atvėskite ir pailsėkite. Jei pajuntate silpnumą bei svaigulį, liaukitės sportuoti.
Renkitės vėsiai: privalu pasirūpinti lengvais nelabai prigludusiais medvilniniais rūbais, kurie garantuotų jūsų odą kvėpuosiant. Tamsūs ir sunkūs rūbai padaro karštį dar sunkiau pakeliamą, tačiau atminkite, jog ne visi ploni audiniai pakankamai pridengia odą nuo pavojingų saulės spindulių. Įsigykite plačiabrylę skrybėlę – ji suteiks pavėsį. Nepamirškite akinių nuo saulės akims apsaugoti.
Reguliariai prauskitės po vėsiu dušu, maudykitės vėsioje vonioje ar vandens telkinyje. Sudrėkinkite dalį ar visus drabužius – tai puikiai vėsina.
Palaikykite vėsą namuose jei lauko temperatūra artima kambario temperatūrai ar kiek žemesnė, praverkite visus langus bei duris – taip užtikrinsite natūralią ventiliaciją. Jei įtariate, jog naktis bus karšta, palikite langus ir duris pravirus ir nakčiai. Jei turite, naudokitės oro kondicionieriumi, tačiau bet kokius kitus nebūtinus elektros prietaisus patartina išjungti, nes jie skleidžia šilumą.
Venkite itin karštų menkai vėdinamų vietų – jokiu būdu nesėdėkite stovinčiame automobilyje, patartina vengti ir kelionių automobiliu. Jei neišvengiamai turite naudotis transportu, pavyzdžiui, traukiniu, turėkite su savimi buteliuką vandens.
Karštomis dienomis nepamirškite pasirūpinti pažeidžiamiausiais – vaikais iki ketverių metų bei vyresniais nei 65-erių metų žmonėmis, kurių organizmas prasčiau prisitaiko prie aplinkos temperatūros pokyčių, taip pat antsvorio turinčiais bei sergančiais žmonėmis. Dėl neišsivysčiusios prakaitavimo funkcijos karštis itin pavojingas kūdikiams – kai karšta, jokiu būdu nevystykite jų į storas antklodes bei nerenkite storais drabužiais. Ne mažiau pavojinga niekuo nepridengti kūdikio kūnelio – jautri oda netruks nudegti.