Neringa ištiesė ranką vasarai

2011-ieji paskelbti Sveikatos turizmo metais. Neringiškiai taip pat mano, kad poilsis – ne tik tysoti pajūryje.

„Nereikėtų pamiršti, kad Neringoje – puikios sąlygos naudotis jūros ir jūrinio klimato teikiamais privalumais.

Tereikia trupučio informacijos, ir kiekvienas čia atvykęs gali jaustis tarsi sanatorijoje po atviru dangumi, mėgautis nemokamomis procedūromis”, – tvirtino Neringos meras Antanas Vinkus.

Į kelionę – dviračiu Neringa šiais metais ketina išryškinti sveikatos turizmo galimybes. Specialistai teigia, jog Neringoje yra visos galimybės ekoterapijai (įgimtas poreikis būti gamtoje), psamoterapijai (gydymas smėliu), talasoterapijai (jūros terapija), aeroterapijai (gydymas ir grūdinimas oru), helioterapijai (gydymas saulės spinduliais).

Praėjusiais metais Neringoje pirmąkart buvo išskirtos aktyvaus sporto zonos, kuriose galima buriuoti jėgos aitvarais, burlentėmis. Daug poilsiautojų vilioja ir Kuršių nerijoje nutiesti dviračių takai.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila” darbuotojai siūlo įdomių išvykų pagal fizinę ištvermę: šeimos su vaikais gali rinktis 2,8 ar 5,5 kilometro ilgio trasas „Romantiškas pamarys” ar „Kalnuotoji Nida”, ištvermingesnieji minti iki Preilos, Pervalkos ar Juodkrantės.

Verta sėsti į senąjį kurėną ar jachtą ir pasižvalgyti į didžiąsias Nidos kopas nuo Kuršių marių pusės arba pačiam sėsti į kanoją.

Pramoginiu kateriu galima leistis į penkių valandų kelionę iki Nemuno deltos ir Minijos kaimo.

Neringoje vis labiau populiarėja šiaurietiškasis ėjimas.

Vyresnio amžiaus žmonės su lazdomis marširuoja pajūriu ir miškais.

„Bandome išvilioti turistus iš tradicinio maršruto viešbutis–jūra.

Ir tai pavyksta. Net netikėjome, kad taip išpopuliarės orientavimosi trasa, kurioje yra 40 kontrolinių punktų pėstiesiems ir 20 dviratininkams.

Pernai ši naujovė pripažinta sėkmingiausiu turizmo infrastruktūros projektu”, – džiaugėsi Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila” direktorės pavaduotoja Neringa Gecevičiūtė.

Sėkmės paskatinti neringiškiai dar vieną orientavimosi trasą netrukus atidarys ir Pervalkoje.

Nebe pirmus metus Nidos centriniame paplūdimyje vyks nemokamos jogos pratybos.

Atsižvelgus į poilsiautojų pageidavimus, netradiciškai pradėti ir baigti dieną bus galima ir Juodkrantėje.

Daugelis atvykėlių nepraleidžia progos pasivaikščioti pažintiniu taku Naglių gamtos rezervate prie Pervalkos – Mirusiųjų, arba Pilkųjų, kopų link.

Juodkrantėje įsikūrę poilsiautojai džiaugiasi atradę dendrologinį taką, kurio ilgis – 1600 metrų.

Keliaudamas sengirės taku ne tiktai mėgaujiesi vaizdais, kvapais ir garsais – šešiolikoje stotelių verta paskaityti lenteles su medžių ir krūmų aprašymais.

Viena didžiausių šių metų naujienų – suremontuotas Saulės laikrodis-kalendorius, apžvalgos aikštelė, runomis iškaltas ciferblatas.

Trys laikrodžio meniniai akcentai – dekoratyvinės skulptūros „Žiemos saulėgrįža”, „Pavasario lygiadienis”, „Rudens lygiadienis” – turėtų traukti poilsiautojus.

N.Gecevičiūtės teigimu, dar daugiau spalvų į Neringos gyvenimą šią vasarą įlies pavasarį duris atvėrusi Nidos meno kolonija, kuri yra naujas Vilniaus dailės akademijos padalinys.

Kolonijoje reziduojančių menininkų darbų ir projektų Nidos gyvenvietėje galima išvysti ir šiuo metu.

„Neringoje kiekvienas gali rasti daugybę veiklos pagal poreikius ir amžių, – sako N.Gecevičiūtė. – Vienintelis dalykas, ko dažnas atvykėlis pageidauja ir ko šiuo metu dar negalime pasiūlyti, – atviras ar uždaras baseinas.”

Kol kas rasti nakvynę Neringoje nėra sunku. Dvivietis kambarys viešbutyje su pusryčiais kainuoja 150–220 litų. Liepą ir rugpjūtį kainos kils.

Kainos Neringos kavinėse – kaip Vilniuje ar Klaipėdoje. Karštieji patiekalai kainuoja 20–35 litus. Puodelis kavos ar arbatos – 3–4 litus.

Dviračių nuomos punktų Neringoje pilna, kainos visur tokios pat: 10 litų už valandą, 40 litų – už dieną.

Valandos kelionė kurėnu arba jachta kainuoja 20 litų.

Kelionės pramoginiu kateriu iki Nemuno deltos ir Mingės kaimo kaina vienam žmogui 80 litų, vaikams – perpus pigiau.

Vykstantys lengvuoju automobiliu už kelionę keltu per Kuršių marias turi sumokėti 40 litų į abi puses. Įvažiavimo į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją rinkliava – 10 litų už automobilį.