Internete perskaitome, kad Tbilisyje neramu ir pavojinga, tad kviečiame taksi ir lekiame link baisiųjų neramumų. Miestas įtartinai ramus, gyvenantis savo įprastą gyvenimą, visas veiksmas vyksta jau už miesto centro, prie nacionalinės televizijos, kur protestuotojai užblokavo svarbią miesto transporto arteriją.
Kaip vietos žurnalistė pasakoja, tie keli šimtai žmonių protestuoja dėl to, kad jų mitingai tiesiogiai transliuojami tik antruoju kanalu, o ne pirmuoju. Nuobodoka. Nors ryte apie 20 lazdomis su šiokiomis tokiomis vėliavėlėmis pasipuošusių opozicijos atstovų bandė patekti į televizijos pastatą ir buvo „pavaišinti“ dujomis.
Mitingas vyksta ramiai, skamba kalbos, senoji itališka estrada. Norime traukti toliau. Sustabdytas taksistas pasisiūlo už penkis pinigus mus nuvežti mus link centro, bet sužinojęs, kad mes lietuviai, sutinka pavėžėti už keturis.
Mus sugundo pramogų parkas, kuris įsikūręs šalia visame mieste matomo televizijos bokšto, vainikuojančio nemenką kalną. Visiškas suvaikėjimas, džiaugiamės ne tik parku, bet ir vaikiškais atrakcionais. Taip praslenka beveik visa diena.
Dar ekskursija į vietinę alaus gamyklą, kur pilstomas šviežias alus, ir į vietos parką, kur nepaisant šalia stovinčių policijos mašinų, jaunimas džiaugiasi penktadieniu. Kai paklausiame, ar čia galima viešai vartoti svaigiuosius gėrimus, sulaukiame vieningo atsakymo: „Privaloma.“
Gaila pratingėto laiko, tad palikęs bičiulius su naujuoju draugu mėgautis apynių gėrimu sprunku į centrą pasivaikščioti. Ten susiduriu su visiems gerai pažįstama Šorena Džaniašvili. Gaila, kad ji laiko turi vos pusvalandį, nes su drauge skuba į spektaklį, bet mielai prie kavos puodelio ir vyno taurės pasidalina paslaptimis, kur ir ką verta pamatyti.
Vienas privalomų aplankyti punktų, be to, ką mes jau žinome, yra Alazanio vienuolynas Kachetijoje bei Bodbės miestelyje, šalia Signagi, esantis Tsminda Ninos moterų vienuolynas, kur, kaip teigiama, gavus specialius rūbus ir išsimaudžius švento vandens upelyje atleidžiamos visos nuodėmės. Taip pat gaunu patarimą aplankyti Žaliojo kyšulio botanikos sodą šalia Batumio.
Trumpai pasivaikščiojęs grįžtu į hostelį, kurį rekomenduoju tiems, kam kompanija ir linksmybės iki ryto svarbiau už buitines smulkmenas ir didesnius patogumus. Šiandien mums kompanija iš tiesų svarbiau už patogumus, o kompanija įvairi ir spalvinga: šeimininkai, vaišinantys vynu bei laisvai kalbantys tiek angliškai, tiek rusiškai, rusaitė, lenkaitė, indas, pora vokiečių, amerikietis su užtinusiu ir tikrai ne nuo bitės įgėlimo veidu bei dar keletas čia iš viso pasaulio apsistojusių svečių.
Vėl vakarėlis iki ryto, tad po jo tikrai padės gerasis mineralinis. Reikia jau ramintis, juk ne švęsti, o šalies apžiūrėti atvažiavome.
P.S. Dienos receptas – gruziniška mėtų arbata. Reikia paimti mėtų, švariai jas nuplauti, užpilti verdančiu vandeniu ir patiekti su medumi. Skanaus.