Lrytas.lt fotografas užfiksavo grupelę jaunuolių, šokinėjančių nuo aukštų kaskadų Vilnios upėje. Šalia pramogų komplekso „Belmontas“ esantys dirbtiniai slenksčiai, komplekso atstovų teigimu, kiekvieną vasarą pritraukia ekstremalių pramogų ištroškusių jaunuolių.
Nenorėjusio prisistatysi „Belmonto“ darbuotojo teigimu, nuo kaskadų šokinėjantys paaugliai tampa įspūdinga atrakcija restoranų lankytojams: „Kaip koks nemokamas cirkas – žmonės fotografuoja, filmuoja.“
Būta nelaimingų atsitikimų
Komplekso darbuotojas pasakojo pastebintis, kad dažnai ekstremalias maudynes lydi alkoholinių gėrimų vartojimas. „Nesame labai tuo patenkinti, nes kitoje upės pusėje gražiomis dienomis jaunimas geria. Bandome sudrausminti, tik ne visada klauso“, – pasakojo vyras.
Tačiau darbuotojas patikino, kad nelaimingų atsitikimų šioje vietoje beveik nebūna. „Buvo kartą kažkas susižeidęs, tačiau seniai – prieš kelerius metus. Daugiau nelaimių nematėme“, – tikino „Belmonto“ darbuotojas.
Maudytis galima visur
Pavojingai atrodančių maudynių niekas neprižiūri. Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Leonas Šot prisipažino, kad mieste nėra nė vieno vandens telkinio, į kurį būtų draudžiama bristi.
„Prižiūrima, kad nebūtų pažeidžiami viešosios tvarkos nuostatai: neleistinoje vietoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, triukšmaujama, trukdoma kitiems“, – aiškino specialistas.
Paklaustas, kaip būtų galima sudrausminti pakankamai pavojingose vietose besimaudančius žmones, jis teatsakė, kad draudžiamų ženklų kol kas nežadama statyti.
Prasidėjus vasaros sezonui, vilniečiai maudynėms renkasi ne tik specialistų patikrintus vandens telkinius. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialisto Šarūno Alasausko teigimu, kol kas yra patikrinti tik šeši sostinės vandens telkiniai.
„Tyrėme vandens būklę Neries Valakampių bei Žirmūnų paplūdimiuose, Žaliuosiuose ežeruose, Salotės, Šilo (Balžio) bei Tapelių ežeruose. Nė viename telkinyje nenustatytas padidėjęs užterštumas“, – gegužės antrojoje pusėje atliktus tyrimus komentavo specialistas.
Tačiau Š.Alasauskas nerekomenduoja pliuškentis nepažįstamuose telkiniuose – tik maža dalis jų būna patikrinta.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras negalėjo pateikti duomenų, kaip užteršta Vilnios upė, tačiau specialistas pripažino, kad užterštumas gali būti kiek didesnis nei ežeruose. „Ypač reikėtų vengti maudytis po audros, smarkaus lietaus. Parą po to užterštumo lygis būna smarkiai padidėjęs“, – perspėjo specialistas.
Vis dėlto Š.Alasauskas pripažino, kad nepasitaikė telkinių, kuriuose būtų griežtai nerekomenduojama maudytis. Pasak jo, dažniausiai už švarą vandens telkinyje būna atsakingi patys poilsiautojai.
„Žmonės maudo savo šunis, neklauso gelbėtojų ar įspėjamųjų ženklų draudimo. Jei būtų laikomasi elementarių kultūros normų, galėtume kiek mažiau baimintis dėl telkinių užterštumo“, – apie poilsiautojų laisvalaikio ypatumus sakė specialistas Š.Alasauskas.