Devynios labiausiai turistus traukiančios vietos (nuotraukos)

Masyvi, monolitiška garsioji Uluru uola yra Australijos dykumoje. Ji masina tūkstančius turistų saulėtekio ir prietemos metu stebėti kerinčiai besikeičiančias uolos spalvas kylant ir leidžiantis saulei.

Kai kurie žmonės nori palaipioti šia gigantiška uola, nors jos sargai, Anangu genties aborigenai, prašo turistų to nedarytų iš pagarbos aborigenų religiniams įsitikinimams. Tūkstančius metų Uluru buvo aborigenų pasaulio centras - šventa vieta, kur susikerta protėvių keliai.

Daug pagarbesnis būdas ištyrinėti paslaptingąjį Uluru yra apeiti jį aplink 9,5 kilometro ilgio trąsa. Ja eidami galėsite pasimėgauti vienuma. Uluru užima beveik 3,5 kvadratinio kilometro plotą. Taigi paieškoję tikrai atrasite erdvės, kurioje galėsite pabūti vieni.

Liekanos sugriauto mistiško inkų miesto yra Maču Pikču kalno šlaite, 2350 metrų aukštyje virš jūros lygio netoli Kusko. Maču Pikču miestas buvo pastatytas XV amžiaus viduryje ir gyvavo beveik 100 metų, kol į inkų teritoriją atkeliavo ispanų konkistadorai, turintys piktų kėslų ir sergantys raupais. Visgi ispanai miesto nenukariavo ir nesugriovė. Bet visi Maču Pikču gyventojai tais metais paslaptingai išnyko.

Archeologas Hiramas Binghamas vadinamąjį paprastąjį inkų miestą atrado 1911 metais. Peru turizmo atstovai iki šiol jam už tai dėkoja. O dėl gausybės turistų, jų paliekamų šiukšlių, valdžia pradėjo riboti lankytojų skaičių. Dabar ten kasdien gali atvykti ne daugiau nei 500 žmonių.

Sprendžiant iš dydžio daugybės piramidžių, stovinčių dykumoje netoli Kairo, žodis „kuklumas“ nebuvo senovė Egipto faraonų žodyne. Tas ypač teisinga kalbant apie Cheopsą, kuris apie 2560 metus prieš mūsų erą pavedė pastatyti Didžiąją Gizos piramidę.

Gigantiškas Cheopso kapas yra vienintelis, iki mūsų dienų išlikęs vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Šios priežasties turėtų pakakti sugundyti jus pamatyti piramidės siluetą Šiaurės Afrikos danguje. Beje, „piramidė“ - kilo iš graikiško žodžio, kuris reiškia „kvietinis pyragas“. Matyt, faraonai mėgo smailius desertus.

Ši Arizonos negyvenama vietovė yra pati paskutinė vieta, kurioje galėtumėte tikėtis įstrigti eismo spūstyje. Bet iš tiesų būtent su tuo susiduria Didžiojo Kanjono lankytojai. Kai tik randate, kur pastatyti automobilį, galite patikrinti vieną įspūdingiausių tarpeklių.

446 kilometrų ilgio kanalas susidarė dėl vandens erozijos. Kolorado upė nugraužė kanjono šonus. Procesas tęsiasi ir šiomis dienomis. Kanjonas Pačiame plačiausiame kanjono taške jo plotis yra 29 kilometrai, o giliausias taškas siekia 1,5 kilometro.

Paspoksokite į didingas kanjono gelmes iš viršaus nuo Pietų Rim olos ar pėsčiomis keliaukite kanjono grindiniu. Jei esate pernelyg dideli tinginiai, galite pasinaudoti mulu.

Vyrams patinka statyti bokštus (turbūt tai kažkaip susiję su forma). Gustavas Eiffelis buvo ne išimtis. Pasiryžęs pastatyti akį traukiantį pastatą Paryžiuje rengiamai pasaulinei parodai, jis 301 metro aukščio geležies ikoną atidengė 1889 metais.

Bokštas pastatytas per 2 metus, 2 mėnesius ir 2 dienas. Buvo planuota, kad Eifelio bokšto konstrukcija stovės tik 20 metų. Bet ji pelnė pasaulinį pripažinimą už savo gražią architektūrinę formą ir stovi iki šių dienų, nepaisant pačių įvairiausių pastangų jį nugriauti.

Jei iki šiol nesate aplankę Eifelio bokšto, įtraukite jį į privalomų aplankyti objektų sąrašą. Juk kasmet 6 milijonai žmonių negali klysti.

Tadžmahalas buvo užbaigtas 1653 metais Agros mieste. Mogolų imperatorius Šahdžahanas jį pastatė tam, kad pagarbintų grožį savo mylimiausios, bet mirusios žmonos.

Ar šis minaretais apsuptas stebuklas - balto marmuro mauzoliejus su įspūdinga kaligrafija ir prabangiais kambariais yra išsipildžiusi romantinė svajonė, ar tai išlaidi beprotybė, kurią kūrė 20 tūkstančių žmonių daugiau nei 22 metus?

Viktorijos kriokliai - nepakartojamas reginys, kai 1,7 kilometro pločio Zambezės upė garsiai krenta iš 108 metrų aukščio į iš balzatinės lavos ir vulkano išlietą plokščiakalnį, susidariusį prieš 200 milijonų metų.

1855 metais anglų keliautojas Davidas Livingstonas išdrįso krioklį pavadinti Viktorijos vardu - tuometinės Anglijos karalienės Viktorijos garbei. Tačiau tikrasis krioklio vardas yra Mosi-oa-Tunya (Griaudėjantys dūmai). Pasistenkite aplankyti krioklį drėgnuoju periodu.

Prahos senamiestis dieną ir naktį pašėlusiai smagus. Čia visuomet pilna žmonių. Aplink Senamiesčio aikštę įsikūrę restoranai ir barai lankytojams gerokai patuština pinigines.

Lietingomis dienomis klajodami siaurais takais būkite atsargūs - visuomet reikės pritūpti, pasilenkti norint išvengti praeivių skėčių virbstų bakstelėjimų. Naktimis jums kelią pastos grupės girtų vyrų, švenčiančių bernvakarius, svirduliuojančių aplinkui ir tradiciškai gėdinančių būsimuosius jaunikius.

Visa tai iš karto pamiršite, kai tik pamatysite Tyn katedros pamišėliškus baroko stiliaus puošybos elementus, įmantraus „Art Nouveau“ stiliaus Municipalinius rūmus ir įspūdingo dydžio Prahos pilį.

Gražioji Toskanos regiono sostinė gali patikrinti labiausiai užgrūdinto keliautojo kantrybę. Tai - tikras turistų avilys. Florencijos aikštės dūzgia nuo filmavimo kamerų, užeiti masina odos ir papuošalų parduotuvės. Taip pinigų kapšas gali pasibaigti kur kas greičiau, nei bučiniai.

Bet Florencija taip pat yra Italijos Renesanso brangakmenis, su kurio grožiu gali varžytis tik keli pasaulio miestai. Alpėsite iš grožio Akademijos galerijoje, apžiūrinėdama Mikelandželo „Dovydą“, nepaprasto grožio Bruneleskio pastatytą gotikinę Duomo katedrą ir stulbinantį garsiųjų Boboli sodų kraštovaizdį. Arba tiesiog prisėskite kavinėje ir aikčiokite, stebėdami gražius praeivius.