Kaimo sodybos: pasirinkimas miestiečiui – iš trijų arba trijų dešimčių (žemėlapiai)

Kad Akmenės rajone sumaniusiam pailsėti turistui kebloka surasti kaimo turizmo sodybą tokią, kaip daugelis ją supranta, pripažįsta ir rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Pasak jo, Akmenės rajono sodybos labiau tinka gražiai vestuvių šventei nei poilsiui gamtoje. Pavyzdžiui, viena Akmenės rajone esančių sodybų įsikūrusi greta kelio, nes ji teikia maitinimo paslaugas, kviečia užsukti dienos pietų.

Meras sako, kad tinkamos infrastruktūros – kavinių, viešbučių nebuvimas – atbaido svečius. „Turistams reikia ne tik lankytinų objektų. Juk esame išlepinti“, - lrytas.lt kalbėjo V.Mitrofanovas.

Vis dėlto įdomūs lankytini objektai turistus traukia kaip muses prie medaus. Akmenės rajone galima rasti to, ko kitur nepamatysi. Pirmiausia tai – vandens prisipildę klinčių karjerai. „Ypač įspūdingas molio karjeras, nes nuotraukoje atrodo, lyg būtum mėnulyje – viskas aplink raudona. Negana to, čia mokslininkai rado ir dinozaurų kaulų“, - pasakojo rajono meras.

Tiesa, ne kiekvieno panorusio čia apsilankyti norai išsyk pildosi – ketinantiems pasidairyti po šiuos objektus, reikia tartis iš anksto. „Kai molio karjere lankėsi rusai ir jiems pasakė, kad šitas moli turi gydomųjų savybių, jie puolė molį rinkti, kad parsivežtų namo, - prisiminė V.Mitrofanovas. - Tačiau rusams mūsų gamtos perlas – Kamanų valstybinis rezervatas – absoliučiai neįdomus. Nors čia – unikali gamta, šimtametės pušys, po kojomis liūliuoja pelkė, be galo minkšto vandens ežeras, kuriame nusiplovus rankas jos rodos lyg būtų muilinos. Be to, šiame ežere negyvena jokios žuvys, išskyrus lydekas ir ešerius. Kitoms žuvims ežero vanduo per sūrus“.

Meras giriasi, jog Akmenės krašto muziejus turi drugelių ekspoziciją, kurioje - apie 4 tūkst. drugelių. Pašnekovas pasakoja, kad muziejuje yra aštuonios rūšys drugelių, kurių vieno drugelio kaina gali siekti 18 tūkst. svarų.

Muziejuje ketinama įrengti stiklinį drugelių namą, kuriame bus galima stebėti šių vabzdžių gyvenimą nuo pat pirmųjų dienų. Kitas objektas, kuris turėtų vilioti turistus – cemento gamykloje statomas 103 metrų aukščio įrenginys, iš kurio turėtų matytis Mažeikiai.

Akmenės rajono planuose - sutvarkyti Ventos slėnius, kad plaukdami upe baidarininkai galėtų išlipti į krantą, aplankyti gamtos paminklus - raudonskardžius, penkiolikakamienę liepą.

„Regioninis parkas ten, kur buvo rasti dinozaurų kaulai, norėtų įkurti savitą dinozaurų slėnį, o grafų Zubovų rūmuose ketinama įsteigti amatų centrą“, - kalbėjo Akmenės rajono meras.

V.Mitrofanovas svarsto, jog tokie rajonai kaip Akmenė daugiau naudos galėtų išpešti, jei maršrutus turistams siūlytų visa apskritis. „Juk apžiūrėti Akmenei užtenka poros dienų“, - sako pašnekovas, kuris į Akmenės rajoną vis dėlto užklydusiam turistui šiam kraštui atminti siūlo suvenyrą – ant lentelės pritvirtintą 150 metų senumo akmenį, kurį puošia į kriauklės likučiai.

Norite vasaroti Alytaus rajone? Čia oficialiai veikiančių kaimo turizmo sodybų – 25. Daugelio jų šeimininkai savo svečiams siūlo ne tik pastogę, bet ir pajudėti – pažaisti krepšinį, tinklinį, pasivėžinti dviračiais. Pavienės Alytaus rajono sodybos siūlo išmatuoti akies taiklumą šaudant iš lanko, o nebijančius vandens kviečia ne tik užmesti meškerę, bet ir paplaukioti baidarėmis, kanojomis ar plaustais.

Vienos sodybos šeimininkas ragina į žemę pažvelgti iš aukštai – į orą pakilus balionu ar lėktuvu.

Besidominčius Lietuvos istorija turėtų suvilioti galimybė apsistoti dvare, kuriame gimė 1831 m. sukilimo dalyvis Simonas Konarskis.

Jei arti širdies egzotika, Alytaus rajone rasite kaimo turizmo sodybą, kurios savininkas propaguoja Šiaurės Amerikos indėnų gyvenimo būdą, su kuriuo mielai supažindina norinčius poilsiautojus.

Argi įmanoma apsilankius Alytaus rajone grįžti be totoriško pyrago, dar vadinamo šimtalapiu, ir be „Alitos“ produkcijos? Šios įmonės gaminamą brendį, anot Alytaus rajono mero Algirdo Vrubliausko, labai pamėgę svečiai iš Lenkijos.

Jie su lietuviais ir yra dažniausi Alytaus kaimo turizmo sodybų svečiai. Anot A.Vrubliausko, lenkai noriai lankosi Alytaus rajone. Nors į šį rajoną atvyksta daug lenkų piligrimų, tačiau užsuka ir mėgstantieji aktyvų poilsį – ypač vandens atrakcijas.

„Mūsų rajone – per šimtas ežerų, labai daug žalumos, kalvotas, įdomus reljefas. Kelionių gurmanui galime pasiūlyti aplankyti aukščiausią Lietuvos pušį bei eglę, gal net už Puntuką didesnį akmenį, seniausią – daugiau nei 150 metų - Lietuvos kriaušę. Tie, kuriuos vilioja architektūra, susidomi senų bažnyčių ansambliu. Tai - ir senoji Pivašiūnų bažnyčia, greta kurios eina piligrimų kelias, Pivašiūnų piliakalnis, sutvarkytas paplūdimys“, - lrytas.lt pasakojo Alytaus rajono meras, pats mėgstantis paplaukioti baidarėmis ir pamedžioti.

Daugiausia turistų Alytaus rajone, be Pivašiūnų bažnyčios, sutraukia Punia, kurioje, kaip linkę manyti dzūkai, stovėjo Pilėnų pilis, bei kitoje Nemuno pusėje esantis Punios šilas.

Viena didžiausių išlikusių bendruomenių – totoriai – pernai Raižiuose pastatė paminklą Vytautui. Neseniai Alytaus rajone, Butrimonyse, sutvarkyta trikampė aikštė, neaplenktas Simnas ir Daugai, kuriuose išlikę namo pamatai. Čia, kalbama, kelis savo dekretus yra pasirašęs Vytautas.

Norite apsigyventi kaimo turizmo sodyboje, kurioje laisvai ganosi gyvuliai? Vilioja nakvynė ant šieno čiužinių, kaimiškas SPA, norite išmokti žvejoti museline meškere, papramogauti burgzdami keturračiais? Malonumą jusite apsistodami „Arklio muziejuje“ esančioje sodyboje? O gal būtų smagu į kaimo turizmo sodybą atbildėti siauruku? Traukite į Anykščių rajoną.

„Daugiausia į Anykščių rajoną atvažiuoja broliai lietuviai, nes užsieniečiams neturime geros infrastruktūros. Kaimo turizmo sodybose pagrindinis lankytojas – taip pat lietuvis. Įdomu tai, kad į kaimo turizmo sodybas Anykščių rajone daugiausia atvažiuoja žmonės iš pajūrio“, - pastebi Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

Paklaustas kur jis, anykštėnas, ilsisi Anykščiuose, S.Obelevičius sako: „Aš - ne visai normalus žmogus. Esu gamtininkas, todėl mano mylimiausios vietos tos - kur žmonės nesilanko: pelkės, natūralios pievos, tankūs miškai. Tačiau mūsų gamtoje yra tokių vietų, apie kurias žmonės nelabai ir žino. Pavyzdžiui, prie Troškūnų girininkijos yra gamtos muziejus ir ekologinis takas, urėdija turi žvėrinčių, kur galima pamatyti danielių, elnių, šernų, Traupio miestelyje – mano įkurtas botanikos sodas, kuriame – apie 6 tūkst. augalų pavadinimų, pernai atidarėme Angelų muziejų“.

Anot rajono mero, iki šiol atvykusieji į Anykščių rajoną daugiausiai sukdavo rašytojų keliais: čia ir J.Biliūno kapas, ir A.Baranausko klėtelė, ir A.Vienuolio-Žukausko muziejus, ir J.Tumas-Vaižgantas. „Dar pridėkite Puntuką ir „Arklio muziejų“. Tačiau dabar labai daug žmonių atvažiuoja į Siauruko muziejų, vyno degustacijose paskanauti natūralaus vyno, išbandyti vasaros rogučių trasą. Tuoj atsidarys laipynės“, - pasakoja S.Obelevičius.

Laipynės – ne vienintelis naujas objektas, ką poilsiautojams ketina pasiūlyti Anykščių rajonas.

Dar šiais metais į Anykščių apylinkes bus apžvelgti iš bažnyčios bokšto. Įpusėti kairiojo Šventosios kranto projekto darbai. Čia jau kitąmet palei Šventosios upę per visą miestą drieksis dviračių ir pėsčiųjų takas, bus įrengti paplūdimiai, kempingai, prieplaukos baidarėms. Anykštėnai ruošiasi turistus pakelti virš medžių viršūnių - Anykščių šilelyje 2012-2013 metais bus galima pasivaikščioti virš medžių. Anot S.Obelevičiaus, tai - pirmas toks projektas Rytų Europoje.