Dvaro rūmai, akmeninė aikštė ir ūkiniai pastatai, vėjo ir vandens malūnai, malūnininko namas, skliautinių arkų tiltas ir smuklė „Traktierius”, apsupti ūksmingo parko, šeštadienį virs spalvingos viduramžių šventės fonu ir vieta.
„Norime Pakruojo dvaro sodybą paversti gyvu architektūros paveldu, lankytojų traukos centru”, – šventės išvakarėse sakė vienas jos rengėjų verslininkas Giedrius Klimkevičius.
Pavasarį, per sezono atidarymą, čia jau šurmuliavo svečiai. Tuomet dvaro šeimininkai surengė medžioklės tematikos šventę, parodė plėšriųjų paukščių šou, kvietė į šaudymo varžybas.
Pramogos bet kokiam amžiui
Viduramžių šventės Lietuvoje jau ne naujiena, bet Pakruojo dvare ji bus išskirtinė.
Atvykusieji galės grožėtis puikiais kraštovaizdžiais, aplankyti didžiausią Lietuvoje išlikusį dvaro pastatų kompleksą, dulkes nuplauti užtvankos vandenyje, apsistoti palapinėse ar dvaro viešbutyje ir turės labai pasistengti, kad išmėgintų visas pramogas, skirtas žiūrovams.
Tėvai galės vaikus išleisti į jaunųjų riterių bei damų mokyklą ir skirti šiek tiek laiko sau.
Išgerti, užkąsti, o gal pailsėti į „Traktierių” užsukusius svečius pasitiks Tadas Blinda, žvelgiantis iš portreto, kabančio ant sienos.
„Pagal vieną legendą, garsusis svieto lygintojas į pasalą pateko užsukęs išlenkti bokalo būtent į Pakruojo dvaro smuklę”, – priminė G.Klimkevičius.
Mosuos kardais ir kuokomis
Per pirmąją Pakruojo viduramžių šventę senovinių patrankų salvės žiūrovus pakvies išvysti vieno didingiausių viduramžių reginių – riterių turnyro. Savo jėga ir narsa puikuosis autentiškai atkurtus XIV–XV a. šarvus dėvintys riteriai.
Jie surems ginklus nesuvaidintose sportinėse dvikovose.
Vardan savo šalies ir brolijos garbės riteriai kausis trijų etapų turnyre dvirankiais kalavijais, skydais ir kalavijais bei alebardomis.
Žiūrovai, panorę įsijausti į riterių kailį, o teisingiau – į šarvus, galės susikauti medinėmis kuokomis.
Riterių stovykloje bus galima išvysti ginkluotės ir šarvų, artilerijos ekspoziciją, pasisukioti po lauko virtuvę, apžiūrėti parodą „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas”.
Moterys šoks, vyrai kausis
Profesionalūs šokėjai, dėvintys prabangius kostiumus, žiūrovams atskleis subtiliausias viduramžių žmogaus gyvenimo detales, o ansamblio „Cornucopia” energinga muzika išjudins net pačius tingiausius.
Vyrai bus kviečiami susirungti viduramžiškose estafetėse, kur teks pademonstruoti savo jėgą, miklumą ir kalavijo valdymo įgūdžius.
Turintys taiklią akį ir ranką galės atrasti savyje Viljamą Telį šaudydami iš lanko, arbaleto ar galingosios arkbalistos.
Vakare pavojumi, aistra, gracija ir elegancija vilios ugnies šou spektaklis.
Į trasą stos kiaulaitės
Nuotaikingos turėtų būti ir kiaulaičių lenktynės, kuriose varovais taps šventės dalyviai.
Ar šeimininkai nesibaimina gyvūnų teisių gynėjų protestų dėl kiaulaičių kankinimo?
„Koks čia kankinimas – joms bus tik malonumas palakstyti. Čia mankšta”, – patikino G.Klimkevičius.
O kitas šventės rengėjas organizacijos „Viduramžių pasiuntiniai” vadovas Karolis Jankauskas priminė, kad kadaise būta kur kas žiauresnių pramogų – gaidžių kirstynių, skalikų pjautynių, ristynių su meškomis.
Pakruojo viduramžių šventė. Birželio 18 d. nuo 12 val. Pakruojo dvaras.
Įrašytas į Lietuvos rekordų knygą
Pakruojo dvarvietė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minima 1531 m. Pirmieji pastatai buvo mediniai. Mūrinis ansamblis pastatytas 1817–1840 m.
Klasicizmo stiliaus Pakruojo dvaras yra didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausia saugoma paminklosauginė dvaro sodyba.
Pakruojo dvaro sodyba dalijama į dvi dalis – šiaurinę ir pietinę. Šiaurinę sudaro vėjo malūno ekspozicija, vandens malūnas su pobūvių ir konferencijų salėmis, malūnininko namas-viešbutis „Stadala”, skliautinių arkų tiltas ir smuklė „Traktierius”.
Pietinei daliai priklauso dvaro rūmai, akmeninė aikštė ir ūkiniai pastatai, o abi dvaro teritorijos dalis jungia nuostabus parkas, į kurį prieš kelis šimtus metų buvo atvežta ir pasodinta rečiausių augalų iš įvairių pasaulio kraštų.
Dauguma lietuvių su dvaro apylinkėmis pažįstami iš legendinio svieto lygintojo ir „razbaininko” Tado Blindos žygių šiame krašte. Garsiausiam Lietuvos „razbaininkui” atminti Pakruojo dvaro „Traktieriuje” įrengtas Tado Blindos muziejus.