Žiūrovai aikčiojo, pamatę, kaip negailėdami vienas kito kaunasi autentiška apranga vilkintys riteriai. Kova su kardais ir skydais, su dvirankiais kardais ir alebardomis buvo tokia nuožmi, kad buvo ir sužeistųjų. Šarvuotiems riteriams buvo draudžiama smūgiuoti tik į kaklą, kirkšnis ir pėdas.
Dvaro svečiai leipo iš juoko nuo rūmų juodario pokštų, kuris ne tik laidė linksmas replikas, bet ir demonstravo žonglieriaus gebėjimus, pats pūtė ir žiūrovus mokė pūsti milžiniškus muilo burbulus.
Miestiečius ne mažiau traukė galimybė pasivaikščioti po unikalų dvaro kompleksą. Jame buvo galima pasivažinėti žirgų traukiamu vežimu, pajodinėti ar pašerti liepų lapais ožiukus.
Vis dėtlo bene įspūdingiausios buvo specialiai rūmų kieme sukaltame garde surengtos kiaulaičių lenktynės, kuriose noriai dalyvavo ir vaikai, ir suaugusieji. Trims estafetės dalyviams reikėjo neliečiant kiaulaitės ją kuo greičiau atvaryti į kitą gardo pusę.
„Šias linksmas lenktynes būtinai rengsime ir ateityje“, - po azartiškos estafetės žadėjo vienas šventės rengėjų Giedrius Klimkevičius.
Po metų sugrįžti žadėjo ir „Viduramžių pasiuntinių“ organizacija, kurios atstovai vedė renginį, rengė kovas, rodė įspūdingus senovinius šokius.