Ignalina – konkurentė Neringai?
Bene daugiausia Lietuvoje kaimo turizmų sodybų – net 41 – turintis Ignalinos rajonas – jau nuo seno mėgstama poilsio vieta. Tačiau miesto turizmo informacijos centro direktorius Edmundas Kilkus tikina, kad jiems kurortinės teritorijos statuso nepakanka – įnirtingai siekia tapti rimtu konkurentu garsiausiems šalies kurortams. Miesto planuose – sanatorija, kuriai įkurti jau padaryti pirmieji žingsniai.
„Ignalina garsėja ežerais, tačiau turistams siūlome ne tik poilsį gamtoje, bet ir pramogas, edukacines programas, ekskursijas, sveikatingumo projektus“, – dėstė E.Kilkus.
Direktorius pridūrė, jog Ignalina – vienas iš nedaugelio šalies miestų, siūlančių pramogas ištisus metus. Žiemą žmonės čia traukia slidinėti į atnaujintą žiemos sporto pramogų centrą, o vasarą ilsisi gamtoje. „Šaltuoju laikotarpiu daugiausiai turistų pritraukia miestas, atšilus orams – periferija, kaimeliai“, – tikino E.Kulbis.
Skandinavus domina AE, vokiečius – gamta
Turizmo informacijos centro direktorius patikino, kad rajone netrūksta svečių iš užsienio. Bene dažniausiai apsilanko vokiečiai bei skandinavai. Tiesa, šie renkasi vienos dienos ekskursijas, aplanko įžymiausias regiono vietas pravažiuodami.
„Vokietijos turistai dažniausiai stebisi gamta, lankosi Aukštaitijos nacionaliniame parke, o skandinavams įdomiausia apsilankyti prie atominės elektrinės. Jiems tai – didelė atrakcija“, – su šypsena kalbėjo E.Kulbis.
Tačiau Ignalinoje verta pamatyti ne tik atominę elektrinę. Direktorius rekomendavo kiekvienam nuvykti į Bitininkystės muziejų, kuriame šeimos praleidžia visą dieną – pramogų pakanka. „Ilgą laiką tai buvo vienintelis bičių muziejus Lietuvoje. Čia galima susipažinti ne tik su bitininkystės istorija, bet ir paragauti šviežio medaus su čiobrelių arbata“, – siūlė E.Kulbis, pasiūlęs rugpjūčio 15 dieną apsilankyti ir tradicinėje Medkopio šventėje.
Nereikėtų aplenkti ir šiemet atnaujintos Palūšės prieplaukos, kuri svečius pasitinka šūkiu „Iš Palūšės – kad ir į Atlanto vandenyną“. Po restauracijos buvo surengtas žygis, kurio metu vandens keliais buvo pasiekta Baltijos jūra, o nuo jos – kad ir į Atlanto vandenyną.
E.Kulbis pažymėjo, kad nereikėtų pralenkti ir Punios parko, kurioje vyksta pažintinės ekskursijos, įvairios edukacinės programos. Verta aplankyti ir šalia Lūšių ežero stovinčia medinę Šv.Juozapo bažnyčią, pasivaikščioti Napoleono keliu ar pasigrožėti senoviniais dvarais.
Pramogos gurmanams
E.Kulbis tikino, kad Ignalinoje galima paskanauti ypatingų gėrybių. Ne vienas traukia čia pamatyti, kaip kepami šakočiai. Tiesa, šis lietuviškas saldėsis tampa lauktuvėmis turisto krepšyje.
Ginučių kaime siūlomas ir senovinis žuvies ruošimo ritualas. Turistai patys pasigauna žuvį, ir stebi, kaip ji yra ruošiama.
Gurmanai gali dalyvauti ir „Pieno kelio“ ekskursijoje, papietauti keliuose restoranuose, siūlančiuose kulinarinio paveldo gėrybes.
Biržai traukia alaus mėgėjus
Šalies pakraštyje stūksantys Biržai negali pasigirti dešimtimis kaimo turizmo sodybų, tačiau pramogų pakanka įvairiausiems skoniams. Miesto turizmo informacijos centro specialistė Simona Nemanytė pasakojo, kad rajone galima viešėti dviejose sodybose, o turistai dažniausiai pasirenka vienos dienos atrakcijas.
Bene labiausiai Biržai garsėja alaus daryklomis, kurių čia – keturios. Kiekviena siūlo ne tik paskanauti vietinio gėrimo, tačiau sudalyvauti ir „Alaus kelio“ ekskursijoje bei susipažinti su alaus gamybos procesu.
Paskanauti alaus traukia ne tik lietuviai – skonį įvertina ir skaniausio alaus tėvyne besivadinančios Vokietijos turistai.
Architektūrinių paminklų gausa
Kiekvienas, apsilankęs viename seniausių Lietuvos miestų, skuba pamatyti ir Biržų pilį. Vienintelėje šalyje išlikusioje bastioninėje tvirtovėje šiuo metu veikia muziejus su 25 ekspozicinėmis salėmis.
„Dviejų dienų pakaktų, norint susipažinti su Biržais, aplankyti žymiausias vietas“, – tikino S.Nemanytė. Tarp būtinų aplankyti objektų turizmo specialistė pažymėjo ir Astravo dvaro sodybą, kurią kažkada puoselėjo grafai Tiškevičiai. Bene daugiausiai sodyboje dėmesio sulaukia 51 m ilgio tiltas virš dirbtinai suformuoto ežero.
Biržai garsėja ir didžiausia šalyje užfiksuota karstine įgriuva, vadinama „Karvės ola“. Pasak legendos, 12 metrų gylio įgriuva susiformavo ten prasmegus karvei.
Vienu objektu Biržai varžosi ir su Anykščiais – siaurojo geležinkelio kompleksu, žymiu ne tik dėl architektūrinės vertės, tačiau ir dėl vaizdingo gamtovaizdžio.
Verta paminėti ir Šiaurės Lietuvos reformacijos židiniu laikytą Evangelikų reformatų bažnyčią bei Šv.Jono Krikštytojo parapijos bažnyčią, kuri taip pat buvo puoselėjama grafo Jono Tiškevičiaus.
S.Nemanytė pro Biržus pravažiuojantiems turistams siūlo ir trumpą ekskursiją. Per dvi valandas galima susipažinti su garsiausiais miesto objektais. Jų dvylika.
Taps aktyvaus poilsio centru
Turizmo specialistės S.Nemanytės teigimu, itin gausiai kraštą lanko latviai – ir ne po kartą. Mat be lankytinų objektų rajonas siūlo ir aktyvių pramogų gausą.
„Yra nemažai baidarių nuomos punktų, siūlome jodinėjimą žirgais, o po visko – prie Kirkilų kaimo ežerėlių paskanauti ką tik išrūkytos mėsos ar pačių pasigamintų trapučių“, – pasakojo biržietė.
Ji pridūrė, kad Biržai turistų skaičiumi nesiskundžia, o ir patys turistai retai ką turi pakritikuoti. Tačiau vienos pramogos dažnas pasigenda. „Artimiausiuose planuose – dviračių takai, vedančiais į gražiausias ir žinomiausias rajono vietas“, – teigė S.Nemanytė.