Pateikiame septynis labiausiai žinomus įsitikinimai apie nuo kenksmingo saulės poveikio saugančias priemones, greta kiekvieno jų – specialisto komentaras.
1. Ne visos nuo saulės patikimai apsaugančios priemonės apsaugo ir nuo vėžio.
Iš tiesų, šiuo metu Maisto ir vaistų kontrolės tarnyba priemonių nuo saulės gamintojus reikalauja užtikrinti tik patikimą apsaugą nuo odos nudegimus sukeliančių B tipo spindulių, reikalavimo užtikrinti apsaugą nuo odos vėžį sukeliančių A tipo spindulių nėra. Be to, nemažas skaičius atliktų tyrimų liudija, jog net efektyvių priemonių nuo saulės sudėtyje neretai aptinkama konkrečių ingredientų (pavyzdžiui, “likeretinyl palmitate”), kaip manoma, skatinančių odos vėžio vystymąsi.
2. Ne visos priemonės nuo saulės apsaugo vienodai gerai.
Kaip jau minėta, ne visos nuo kenksmingo saulės spindulių poveikio apsisaugoti skirtos priemonės užtikrina apsaugą tiek nuo A, tiek nuo B tipo spindulių. Maisto ir vaistų kontrolės tarnyba neseniai papildė anksčiau galiojusias normas reikalavimu nuo A tipo spindulių apsaugos neteikiančias priemones žymėti specialia etikete, informuojančia, jog produktas tinkamas tik apsaugai nuo nudegimo, tačiau neužtikrina apsaugos nuo odos vėžio ar ankstyvo odos senėjimo.
Priemonės, garantuojančios apsaugą nuo abiejų spindulių tipų, bus žymimos etikete, skelbiančia jas esant „universaliomis“.
3. Nesirinkite vandeniui ar prakaitui nepralaidžių priemonių.
Nepirkite pažadų. Užtikrindami, neva jų gaminama priemonė nepralaidi vandeniui bei prakaitui gamintojai gerokai perlenkia lazdą. Maisto ir vaistų kontrolės tarnyba svarsto artimiausiu metu uždrausti ant pakuotės skelbti, neva priemonė esanti nepralaidi vandeniui ar/ir prakaitui, nes tokie tvirtinimai neatitinka realybės.
4. Atsparumas vandeniui – laikinas.
Visi esame girdėję, jog net ir išsitepus vandeniui atsparia nuo saulės apsaugančia priemone išsimaudžius baseine patartina išsitepti dar kartą. Tačiau kada tiksliai tai padaryti?
Maisto ir vaistų kontrolės tarnyba ketina reikalauti gamintojų, tvirtinančių, jog jų pagaminta priemonė atspari vandeniui, nurodyti ant pakuotės, kiek laiko po sąlyčio su vandeniu ji vis dar apsaugo nuo kenksmingo saulės spindulių poveikio.
5. Dauguma etikečių, informuojančių apie apsaugos nuo saulės faktorių, yra bevertės.
Apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) turėtų nurodyti saulės spindulių kiekį, kurio naudojant priemonę pakanka odai nudegti. Visgi, neaišku, kiek tokiu atveju sulaikomas vanduo, tad Maisto ir vaistų apsaugos tarnyba svarsto sumažinti maksimalų ant pakuotės skelbtiną SPF iki penkiasdešimties, nors kai kurios nuo saulės apsisaugoti skirtas priemones gaminančios kompanijos tvirtina jų preparatų SPF siekiant 75 ar net 100.
6. Apsauga nuo saulės neegzistuoja.
Šis teiginys klaidingas ir niekuo nepagrįstas. Pastarąjį terminą ant nuo saulės apsaugančių priemonių pakuočių artimiausiu metu bus uždrausta vartoti.
7. Nėra tokio dalyko kaip tiesioginė apsauga.
Nėra, nebent nuo saulės apsaugančių priemonių gamintojai pasirūpintų atsiųsti Maisto ir vaistų kontrolės tarnybos specialistams duomenų, įrodančių, jog yra kitaip.
Gera žinoti, jog Maisto ir vaistų kontrolės tarnyba rūpinasi, jog vartotojus pasiektų tik efektyvūs ir saugūs produktai, tačiau nevalia pamiršti, jog erdvės gamintojų savivalei nūdieniame pasaulyje nestinga, tad tikėti egzistuojant priemonių, kuriomis būtų galima visiškai pasitikėti, naivu. Nuo saulės saugančios priemonės – kad ir kokios patikimos jos atrodytų esančios – privalo būti derinamos su specialistų rekomendacijomis.
Na, o patikimiausia priemonė išvengti kenksmingo saulės spindulių poveikio, kaip žinia, yra apskritai nesusidurti su saulės spinduliais – sudėtinga, tačiau veiksminga.