Tai skelbia Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras,
remdamasis miesto skęstančiųjų tarnybos gelbėtojų informacija.
Anot pranešimo, Melnragės pirmajame paplūdimyje suskaičiuojama
70-80 proc. nelaimių.
Tai esą vyksta dėl to, kad būrį visuomeniniu transportu
atvykstančių klaipėdiečių pritraukiantis paplūdimys yra šalia
uosto. Toje vietoje povandeninės srovės išmuša daug duobių.
„Kadangi netoli yra uosto vartai ir molas, čia susidaro daug
povandeninių srovių, kurios išmuša duobes. Kuo arčiau molo - tuo
maudytis pavojingiau. Specialiais ženklais mes pažymime duobes,
tačiau poilsiautojai turi žinoti, kad vyraujančios srovės gali
nesunkiai išmušti naujų“, - sako Klaipėdos skęstančiųjų
gelbėjimo tarnybos vyresnysis specialistas Aleksandras Siakkis.
Pasak visuomenės sveikatos specialistų, gana pavojinga maudytis
tose paplūdimio zonose, kurios nėra stebimos gelbėtojų. Vienas iš
tokių paplūdimių yra Karklėje, kuri priklauso Klaipėdos rajonui.
„Šis paplūdimys specifinis dėl gana akmenuoto dugno. Per
dideles bangas poilsiautojai akmenų gali nepastebėti, todėl šiame
paplūdimyje vertėtų elgtis itin atsargiai“, - sakė Klaipėdos
miesto visuomenės sveikatos biuro vadovė Ineta Pačiauskaitė.
Ji primena ištikus nelaimei gelbėtojų neprižiūrimame
paplūdimyje skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112.
Pasak Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos atstovų,
uostamiesčio paplūdimiuose rimtų incidentų kol kas nebuvo, tačiau
dažnai tenka tramdyti neblaivius poilsiautojus, padėti pasimetusiems
vaikams rasti savo tėvus.
Dažniau pasitaiko, kad žmonės dėl srovių ir bangų nebegali
grįžti į krantą. Taip nutikus, gelbėtojai pataria nepanikuoti ir
nesiirti į krantą - tai, anot jų, ne padės, o tik išsekins
jėgas. Vertėtų pamėginti plaukti į šoną ir kviestis pagalbos
gelbėtojų.