Pirmasis skrydis padangėse parašiutu prasideda dar žemėje. Taisyklingai valdyti parašiutą padangėn išsiruošusius narsuolius kantriai moko vyriausiasis Šiaulių parašiutininkų klubo instruktorius, beveik tūkstantį šuolių parašiutu atlikęs Laimonas Tamošaitis.
Laimės ir adrenalino padangėse ieškantiems padeda lydintis, daugiau nei penkis šimtus šuolių atlikęs Arvydas Urbonavičius. Daugiau nei dviejų valandų instruktažas ant treniruoklio, galimų sudėtingų situacijų imitavimas ore, parašiuto „Falkon 300“ sudėtis, jo veikimo principai, valdymas ir net rankų padėtis prieš šokant iš lėktuvo, kitos oro pramogas sumaniusių pajusti subtilybės. Smulkmenų čia nebūna.
„Šiaulių parašiutininkų klubui - vienuolika metų. Sezono laikotarpiu – nuo balandžio iki rugsėjo klubo nariai ir svečiai - vadinamieji „pirmokai“ parašiutais kasmet atlieka 600 - 650 šuolių. Pajusti skrydžio laimę, išbandyti save gali kiekvienas“,- įsitikinęs Radviliškio rajono Šeduvos aeroklubo Šiaulių parašiutininkų klubo viršininkas Edikas Drupas.
Pirmąjį liepos savaitgalį Šeduvos aerodrome parašiutininkų klube svečiavosi Šiaulių, Pasvalio, Radviliškio bei Kelmės entuziastai.
Nors sakoma, jog parašiutininkai didelių prietarų neturi, jie prieš skrydį niekada nesifotografuoja ir nesako žodžio paskutinis. Didžiausi parašiutizmo sporto priešai – žemi debesys, stiprūs vėjai ir lietūs.
Riaumoja visko mačiusio, bet itin kruopščiai prižiūrimo „kukurūzininko“ variklis. Įlipus į lėktuvą, patyręs padangių asas – Laimonas Tamošaitis prie troso tvirtina kiekvieno „pirmoko“ – parašiuto karabiną. Keletas minučių skrydžio „laiptais“ į dangaus viršūnes, griausmingas naujųjų padangių nugalėtojų pasisveikinimas, laimingų skrydžių talismanas – suremtų rankų „kamuolys“ ir komanda – „pasiruošti!“.
Pirmasis pro atvirą lėktuvo liuką žemyn laisvajam skrydžiui neria daugiau nei pusės tūkstančių šuolių parašiutu „kraitį“ turintis parašiutininkų klubo instruktorius Arvydas Urbonavičius. Dar kartą padrąsinęs skrydžiui pasiruošusiais „pirmokes“, padangių žydrynėj neria 214–ąjį skrydį parašiutu atliekantis Šiaulių parašiutininkų klubo viršininkas Edikas Drupas.
Šešiolikmetė Radviliškio rajono Baisiogalos vidurinės mokyklos vienuoliktokė Eivina Makštelytė pirmojo skrydžio jaudulį apdengia šypsena. Tik vėliau, nunešta vėjo toliau nuo aerodromo, bet sėkmingai nusileidusi netoli Šeduvos malūno, moksleivė savo draugėms pažėrė gausybę nepakartojamų įspūdžių ir prisipažino ne be dvejonių pasiryžusi iš beveik pusantro tūkstančio metrų aukščio nerti su parašiutu į dangaus mėlynę.
Prieš šuolį parašiutu lėktuve ramus Pasvalio verslininkas Giedrius Simonavičius. Jis vienas iš tų, kuris pats sau padovanojo 220 litų kainuojančio skrydžio bilietą . Kitiems „laimingą bilietą“ padangėn nupirko tėveliai ar gimtadienio proga pamalonino draugai.
Penkios – septynios minutės parašiutu skrydžio ir žemė...„ Po laimingo nusileidimo “pirmokus“, sveikina instruktoriai, „palaikymo komandų“ atstovai.
„Labai, labai smagu, daug įspūdžių ir adrenalino“,- laiminga draugo dovanotu skrydžio bilietu įspūdžius žeria Giedrė iš Kelmės.
„Ačiū, kad klausėtės ir vykdėte instruktorių nurodymus bei patys savarankiškai iššokote su parašiutu iš lėktuvo“,- skamba padėkos įteikiant pirmojo šuolio parašiutu pažymėjimus .
Nelengvą kiekvieno apsisprendimą iš padangių nusileisti į žemę patvirtina „krikštynų“ apeigos – garsios „Ačiū tau - AN 2 „lyajo“ padėkos, palydimos lengvu į padanges lydėjusių „krikštatėvių“ pokštelėjimu į „minkštąją“ kūno dalį atsarginiu parašiutu.