Stačiakampio plano pastato fasade – neišsikišęs bokštas, kurį puošia trikampis frontonas ir virš įėjimo esantis langas – rozetė. Pirmoji tokio tipo šventovė miestelyje buvo funduota kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno 1590 metais, kuriam jaučiama pagarba atsispindėjo ir vietovės pavadinime. Prabėgus keliems šimtmečiams ši šventovė sudegė, bet gyventojų iniciatyva buvo pastatyta kita, puošnumu išsiskyrusi bažnyčia.
XVIII a. praūžus karams su Švedija nukentėjo nemaža dalis apylinkinių, tad miestelį teko kurti bemaž iš naujo. 1868 – 1870 m. šioje vietoje buvo vedama geležinkelio linija, padėjusi vietovei atsigauti ir 1887 m. iškelti naujos bažnyčios mūrus. Evangelikų reformatų kapinaitėse palaidotas Vasario 16-osios akto signataras Jokūbas Šernas.