Pačiame duobės dugne žiojėja atvira kiaurymė, kuri išsišakojanti į 5 dalis: Siaurąją ir Šikšnosparnių landas, Blizgančiąją, Šlapiąją bei Rupūžės olas. Taip pat čia esti ir požeminis 1,5 m gylio ežeriukas, kurio temperatūra svyruoja apie 4,5 °C. Bendras urvo tunelių ilgis – 46 metrai, o olos ertmės pasiskirsto į skirtingas puses: viena atsisukusi į šiaurę, kitos dvi – į pietryčius. Šiose vietose susipina tokie uolienų sluoksniai kaip dolomitas,gipsas ir mergelis, tačiau smegduobės forma yra nuolat kintanti dėl čia vykstančių ilgalaikių gamtos procesų.
1973-1978 m. Karvės oloje buvo atliekami speleologų tyrinėjimai, kurių metu ežerėlio teritorijoje aptikta devynspyglių, trispyglių dyglių ir moliuskų, taip pat, išnarstyta povandeninė požemių dalis. Pasakojama, kad anuomet šioje vietoje į olą prasmegusi karvė, o prie duobės likusi tik jos grandinės dalis, kuri turėjusi nemaža reikšmės šio išskirtinio objekto vardo atsiradimui.
