Po Skandinavijos šalis su senelio motociklu keliavusi R.Šakalytė: „Keliavimas automobiliu – tarsi medaus laižymas per stiklą“ (nuotraukos)

Žurnalistė į kelionę 1972 metų gamybos motociklu leidosi kartu su savo draugu Viktoru, kurio gyvenime motociklas atsirado prieš trejus metus. „Nuvykti motociklu į Skandinavijos šalis buvo Viktoro svajonė. Būtent jam ir kilo mintis čiupti mano senelio legendinę transporto priemonę ir ryžtis šitokiam žygiui“, - tikino Renata. Ji prasitarė, kad dvejonių ir jaudulio, ar pavyks įveikti tokį atstumą su senu motociklu išties buvo.

Tačiau Renata po ilgų svarstymų pasidavė Viktoro įkalbinėjimams ir sėdo prie senojo „Dnepr“ vairo. Taip įrodė sau ir skeptikams, kad mylimojo atnaujintas ir sutvarkytas motociklas puikiai rieda ir geba atlaikyti ilgą kelionės maršrutą.

Startavusi Varputėnų kaime, pora greitai pasiekė Latviją, kurioje jų laukė pirmoji nakvynė kempinge. „Dažniausiai naktis praleisdavome palapinėje. Norėjome tikros kelionės, kad galėtume pamatyti visą gamtos grožį, pajusti nakties vėsą ir gaivą“, - pasakojo R.Šakalytė ir pridūrė, kad subjurus orams tekdavo glaustis ir viešbučiuose, bet taip nutiko tik kelis kartus.

Keliautojai keltu iš Talino persikėlė į Helsinkį. „Planavome nuvykti į Nordkapą – Norvegijoje esantį šiauriausią Europos tašką, tačiau galiausiai supratome, kad to padaryti nepavyks, nes per didelis atstumas. O ir laiko nebuvo tiek daug. Be to, oras smarkiai subjuro - kilo gūsingas vėjas, pradėjo lyti“, - pasakojo R.Šakalytė.

Suomija garsėja kaip baltųjų naktų ir šiaurės pašvaisčių kraštas. Renata ir Viktoras žinojo, kad birželio pabaigoje ir liepos pradžioje jos jau traukiasi, todėl buvo likę visai mažai laiko išvysti šį neįtikėtiną gamtos stebuklą.

„Kuo arčiau poliarinio rato, tuo naktys šviesesnės. Rymojome prie motociklo ir gurkšnojome arbatą. Lauke šviesu, manėme, kad ankstus vakaras. Tik žvilgt į laikrodį, o jau pusę pirmos nakties“, - juokėsi R.Šakalytė, kuriai nekart teko pajusti baltųjų naktų išdaigas, kai prabudus vidury nakties saulė jau kybojo padangėje.

Būnant Suomijoje nuodėmė neaplankyti už Poliarinio rate esančio Rovaniemio – Laplandijos sostinės, kurioje įsikūręs Kalėdų Senelis. Čia lietuviai sulaukė daugiau dėmesio nei pats Kalėdų Senis.

„Kur tik apsistodavome, iškart sulaukdavome daugybės klausimų, iš kur atvykome. Mūsų senasis motociklas domindavo turistus ne mažiau nei vietos garsenybės. Žmonės būriais eidavo prie mūsų fotografuotis. Akimirką tapome Laplandijos įžymybėmis“, - prisiminė Renata, kurią malonus suomių dėmesys lydėjo visą kelionės laiką.

Per dviejų savaičių atostogas Europos šiaurėje tiek Renata, tiek Viktoras nė karto neišsimaudė vandens telkinyje. Vanduo buvo toks šaltas, kad keliautojai jame neišdrįso praleisti ilgiau nei penkių sekundžių. „Viktoras susipažino su tikru suomiu, kuris mus pakvietė į sauną, o po jos - tiesiu taikymu į upę. Vos tik įbridus į iš kalnų ištekantį upokšnį visas kūnas pagaugais nuėjo“, - ledinį vandenį prisiminus nusipurtė Renata, kurią stebėtis privertė suomių vaikai, jiems šėlti kojas stingdančiame vandenyje – vienas malonumas.

Išvykos pradžioje jie neketino aplankyti Skandinavijos pusiasalyje esančios Švedijos karalystės, tačiau planai, kaip neretai nutinka atostogų metu, netikėtai pasikeitė.

„Kai supratome, kad Nordkapo pasiekti nepavyks, patraukėme Švedijos link. Renatai į atmintį įstrigo taiga, ežerai ir fantastiško grožio fiordai: „Jautėmės tarsi keliautume po trolių žemę. Aplink didžiulės uolos ir kalnai, kuriuos dengė tirštas rūkas, o elniai atrodė taip, tarsi būtų iš animacinių filmukų,“

Ekspedicijos į Šiaurę dalyviai buvo pasiskirstę ir pareigomis. Renata gamindavo valgyti, o Viktoras rūpinosi motociklo priežiūra. Žinių vedėja sakė, kad dalį maisto vežėsi iš Lietuvos. Makaronai, jautienos ir vištienos konservai, sūris, lašiniai ir juoda duona – daugelio keliautojų tradiciniai produktai..

„Dažniausiai gamindavome patys. Viktoras džiaugėsi, kad mano paruošti patiekalai kiekvieną dieną būdavo vis kitokie“, - savo kulinariniais sugebėjimais gyrėsi R.Šakalytė, kuri nepatingėdavo pasirinkti ir netoli augančių didžiulių žemuogių. Tiesa, pora retsykiais save palepindavo ir restorane gamintu maistu – juk visada smalsu paragauti vietinės virtuvės šedevrų.

„Laplandijoje ragavome labai skanios lapių duonos. Atrodė kaip maži picų paplotėliai, bet skonis skiriasi. Ryžomės paskanauti ir džiovintos elnienos. Buvo gardu, bet didelio įspūdžio nepaliko, priminė vytintą kumpį, kurio yra ir Lietuvoje“, - sakė Renata.

R.Šakalytė prasitarė, kad visose šalyse išskyrus Latviją ji lankėsi pirmą kartą.

„Smagu, kad išdrįsom mesti iššūkį sau ir kitiems, įrodėm, kad motociklu, kuriam jau tuoj keturiasdešimt metų, galima nukeliauti tūkstančius kilometrų“, - didžiuodamasi sakė TV3 žinių vedėja ir patikino, kad kitąmet būtinai kartos žygį su iš senelio paveldėtu „Dnepr“ motociklu, tik šį kartą suks į pietus.