Bulgarija: geriau negu galima tikėtis (nuotraukos)

Šešioliktoji SSRS respublika, skurdžiausia Europos Sąjungos valstybė - tokius apibūdinimus girdėdavome ir girdime apie Juodosios jūros pakrantėje įsikūrusią Bulgariją. Ką galima patirti ten atostogaujant?

Vos dvi valandos skrydžio iš Vilniaus - ir orlaivis leidžiasi Varnos ar Burgaso oro uoste. Didžioji dalis Juodosios jūros pakrantės tarp šių dviejų miestų - kurortinė zona.

Laikrodžio rodyklių sukinėti nereikia - laikas Bulgarijoje toks pats, kaip ir Lietuvoje.

Birželio vidurys, pats vidurdienis, tačiau termometro rodyklė sustojo ties 26 laipsnių šilumos žyma. Visą savaitę nebuvo šilčiau kaip 29 laipsniai, o vieną pavakarę smarkiai palijo ir atvėso iki 19 laipsnių.

Visą vasarą Saulėtame krante esančiuose apartamentuose praleidžianti lietuvė dar skrendant lėktuvu į Varną smarkiai išgąsdino - pernai liepą be perstojo lijo dvi savaites.

Pikti poilsiautojai tąkart plūdo lietų ir visą šalį, o kartėlį skandino alaus bokaluose. Vaizdas kažkuo primena Lietuvos pajūrį?

Kita vertus, jeigu nepakeliate alinančios vasaros kaitros Turkijoje ar Egipte, Bulgarija - tikrai neblogas pasirinkimas.

„Jeigu nebijai sovietinio palikimo - važiuok“, - lyg susitarę apie Bulgariją kalbėjo pažįstami žmonės.

Vos nusileidus lėktuvui oro uoste, bandau ieškoti to palikimo. Taip, matyti užrašų rusų kalba.

Keliuose dar galima išvysti senutėlį automobili VAZ ar sunkiasvorį sunkvežimį KamAZ. Dauguma automobilių ne ką prastesni negu Lietuvoje, tik prabangių modelių mašinų riedą gerokai mažiau.

Šalia tviskančio prabangaus viešbučio matyti apleista statybvietė, suversta krūva šiukšlių, nenušienautos pakelės. Baisu? Graikijoje ar Turkijoje vaizdas - ne ką geresnis.

Užsukti į parduotuvę Turkijoje ar Egipte reikia ryžto. Net jeigu turistas neketina visiškai nieko pirkti, įkyrūs vietos prekeiviai dažniausiai priverčia atverti piniginę.

O tuščiomis išėjusį atvykėlį palydi piktais žvilgsniais ir dar piktesniais šūksniais.

Bulgarijos parduotuvėse vaizdas - visai kitoks. Pardavėjas tik pasisveikina ir visiškai neįkyri savo pasiūlymais ir graudžiais pasakojimais apie visą naktį be poilsio gaminta rankdirbį.

Beje, derėtis Bulgarijoje taip pat neįprasta. Pardavėjas nuolaidą gali pritaikyti tik tuomet, jeigu pirkėjas vienu metu išleidžia solidžią pinigų sumą.

Taigi, jausmas toks, lyg užeitum į prekybos centrą Lietuvoje.

Dauguma bulgarų angliškai kalba prastai ir siūlo bendrauti rusiškai, tačiau jų rusų kalbos žinios - taip pat silpnokos.

Važiuoti į kelionių organizatoriaus siūlomas ekskursijas - brangu ir neįdomu, todėl geriausia išeitis - išsinuomoti automobilį.

Aplankiau kelias nuomos bendroves, tačiau visur išgirdau tą patį atsakymą - automobilį galime pasiūlyti tik po poros dienų.

Pagaliau pavyksta susitarti, kad kitą rytą prie viešbučio durų stovės „Peugeot 206“, o jo nuoma dienai kainuos 30 eurų (104 litai).

Tačiau prie viešbučio išvydau „Opel Astra“ - tai aukštesnės klasės, tačiau šiek tiek nuniokotas automobilis.

Važinėti Bulgarijos keliais visai nesudėtinga. Niekas nesinervina, be reikalo nespaudžia garso signalo, nesusidaro spūsčių, o kelių būklė tikrai nėra prasta.

Policijos pareigūnai dažniausai baudžia už greičio viršijimą, gausu stacionarių greičio matavimo prietaisų.

Degalai Bulgarijoje kainuoja net šiek tiek pigiau negu Lietuvoje. Beje, benzino ir dyzelino kaina degalinėse visiškai vienoda.

Autobuso bilietas kainuoja 1 levą (apie 1,8 lito), o vieno kilometro kaina taksi automobiliu oficialiai kainuoja 3 levai (5,4 lito).

Tiesa, iš pradžių susitarus dėl kelionės kainos su taksi vairuotoju, paslauga smarkiai atpinga.

Per dvi dienas nuomotu automobiliu įveikėme apie 550 kilometrų - apžiūrėjome visas įdomiausias Bulgarijos vietoves Juodosios jūros pakrantėje.

Senieji Nesebaro ir Sozopolio miesteliai - pagrindinis traukos centras Bulgarijos pajūryje. Labai simpatiškos vietovės, kuriose prekiaujama suvenyrais, veikia gausybė restoranų.

Labai įspūdingai atrodo uolose įrengtas Aladžos vienuolynas. Vienuoliai skirtingame aukštyje įrengtas patalpas pasiekdavo laipiodami iš vijoklinių augalų nupintomis kopėčiomis.

Verta pamatyti Kaliakros iškyšulį, kuriame išlikę senovinių statinių likučiai. Tačiau didžiausią įspūdį paliko skardžiai ir uolos.

Balčiko miestelyje įsikūręs botanikos sodas - dar vienas turistų traukos centras, tačiau norint apžiūrėti jame auginamų daugiau kaip 600 augalų iš viso pasaulio reikia bent pusdienio.

Tarp lankytinų vietovių dar dažnai minimas akmenų miškas ir rožių slėnis. Rožė - Bulgarijos simbolis, todėl turistams siūloma įvairių gaminių su rožių aliejumi beo kvapais.

Tačiau važiuoti į rožių slėnį reikėtų tuo metu, kai šios gėlės pražysta. Nevargti ieškant akmenų miško patarė vietos gyventojai - esą nieko labai įspūdingo ten neišvysite.

Dauguma Bulgarijos paplūdimių - smėlėti, o vanduo gilėja labai iš lėto. Ryklių, jūros ežių ar kitų pavojų vandenyje nėra.

Birželio antroje pusėje vanduo sušildavo iki 20-22 laipsnių. Nebuvo labai šiltas, tačiau tikrai malonesnis negu Baltijos jūroje.

Paplūdimyje už gultus ir skėčius reikia mokėti, tačiau gausu vietos, kur galima įsitaisyti nemokamai. Daug žmonių taip ir elgiasi - tiesiog pasitiesia didelį rankšluostį.

Kai kurių viešbučių teritorija driekiasi iki pat jūros. Tuomet net nereikia papildomai mokėti už gultus bei skėčius.

Neteko sutikti nei vieno žmogaus, kuris skųstųsi, kad Bulgarijos kavinėse ar restoranuose buvo neskanus maistas.

Gausu ir mėsos, ir žuvies patiekalų, salotų, įtinkančių kiekvienam skoniui, o patiekalų kainos visiškai nebaugina. Bulgarai pasakojo, kad atokesnėse šalies vietovėse kainos dar mažesnės.

Dauguma ragauto alaus - lengvas, neišsiskiriantis specifiniu skoniu ar kvapu. Alaus bokalas bare kainuoja apie 5 litus.

Bulgarijoje gausu vietinio vyno, kurio butelis parduotuvėje kainuoja 6-15 litų. Galbūt jis nėra aukščiausios kokybės, tačiau tai jau - skonio reikalas.

Gausu ir stipriųjų gėrimų, o ypač - brendžio. Šio gėrimo parduotuvėse galima nusipirkti gerokai pigiau negu Lietuvoje.

Bulgarija turbūt liko viena paskutiniųjų Europos Sąjungos šalių, kurioje dar reklamuojami rūkalai. Didelių spalvingų plakatų gausu pakelėse ir miestuose.

Nedidelėse parduotuvėse gausu rankinių, drabužių, avalynės, kvepalų, pažymėtų „Prada“, „Gucci“, „Chanel“ ir kitais garsiais prekių ženklais.

Jie kainuoja 5-10 kartų pigiau negu firminėse parduotuvėse. Taigi, nekyla abejonių, kad visa tai atkeliavo iš Kinijos ar kaimyninės Turkijos.

Keisčiausia tai, kad Europos Sąjungai priklausančioje Bulgarijoje policija nesiima priemonių pašalinti iš prekybos nelegalius gaminius.

Bulgarai yra draugiški, ramūs ir neįkyrūs žmonės, tačiau atvykėliui gali kilti sunkumų su jais bendraujant. Mat kažkam pritardamas bulgaras purto galvą, o neigdamas - linksi.

Viskas Bulgarijoje yra geriau negu galima tikėtis. Didžiausias trūkumas - palyginti didelė kelionės kainą.

Turkijoje už tą pačią pinigų sumą galima gauti geresnį viešbutį. Važiuojant į Bulgariją automobiliu ir nuomojant būstą pas vietos gyventojus pailsėti galima tikrai nebrangiai ir kokybiškai. ˙