„Aš tikrai daug skraidau, tačiau tokio skrydžio dar nesu turėjęs. Keistų situacijų visoje kelionėje buvo tiek daug, kad žmonės jau nebesipiktino – greičiau ėmė juokas. Lėktuvas iš Talino turėjo išskristi pusę pirmos, tačiau pakilome tik antrą. Maža to, iki dvyliktos valandos nė vienas žmogus nesugebėjo konkrečiai pasakyti, kada mes išskrisime ir prie kurių vartų mums reikia laukti lėktuvo“, – įspūdžiais dalijosi žurnalistas A.Tapinas.
Galiausiai, anot A.Tapino, buvo pasakyti treji skirtingi vartai, prie kurių reikėtų laukti įlaipinimo į lėktuvą.
„Nors Talino oro uostas nėra labai didelis, bet 150 žmonių, vaikštantys pirmyn ir atgal, tikrai atrodė keistai. Galiausiai mums pasiūlė susirasti lėktuvo pilotus – mat jie tiksliai galėtų pasakyti, kada ir iš kur išskris lėktuvas. Žinote, aš daug metų skraidau, tačiau dar niekas man nėra pasiūlęs susirasti lėktuvo pilotą, kuris man turėtų paaiškinti, kur mes turėtume laukti lėktuvo“, – baisėjosi žurnalistas.
Salę, kurioje skrydžio turėjo laukti keleiviai, A.Tapinas apibūdino kaip narvą, iš kurio negalima ištrūkti. A.Tapinas taip pat pasakojo, kad vietoje žadėto šilto maisto, patalpoje, kurioje nakvojo, buvo tik neveikiantis baras. Nors žmonės po ilgos kelionės buvo išalkę ir ištroškę, kavinė nebuvo atidaryta.
„Galiausiai, du anglai neištvėrė ir iš baro paėmė dvi porcijas salotų vaikams. Pinigus už maistą jie padėjo ant baro. Netrukus anglams buvo iškviesta apsauga“, – prisiminė žurnalistas.
A.Tapinas minėjo, kad laukimas buvo ypatingai sunkus šeimoms su mažais vaikais. Tėvai negavo net šilto vandens, kad galėtų kūdikiams padaryti mišinėlių. Ryte buvo išdalinti kuponai, už kuriuos buvo galima nusipirkti maisto. Tačiau juos panaudoti buvo galima tik išėjus iš oro uosto zonos.
Norint grįžti atgal į laukimo salę reikėjo pereiti visus oro uosto patikros punktus. Čia laukė dar vienas akibrokštas - visi žmonės kurie neapmuitintų prekių parduotuvėse (angl. – duty-free) pirko kvepalus ir gėrimus, įsigytas prekes turėjo išmesti. „Tik po didelių diskusijų su oro uosto darbuotojais pavyko susitarti, kad būtų sudėti antspaudai ir prekės, norint išeiti pavalgyti, nebūtų išmestos“, – pasakojo A.Tapinas.
Pasak jo, keleiviai gavo trumpąsias žinutes su „Aerlingus“ atstovų atsiprašymu. Įsėdus į lėktuvą, dėl patirtų nepatogumų atsiprašė ir lėktuvo pilotai.
„Dar vienas įdomus dalykas – visiems keleiviams buvo išdalinti lapai, kuriuos buvo primygtinai prašoma užpildyti ir pasirašyti. Buvo tikinama, kad ten parašyta, jog dėl keleivių patirtų nesklandumų kaltos oro sąlygos. Tačiau dauguma keleivių atsisakė pasirašyti „Aerlingus“ ženklu pažymėtus lapus – mat kilo įtarimas, kad tai gali būti raštas, kad keleiviai oro bendrovei neturi pretenzijų. Bet mes pretenzijų tikrai turėsime“, – tikino A.Tapinas.
Įtarimų A.Tapinui kėlė ir tai, kad keleivių buvo prašoma įrašyti tuos duomenis, kuriuos oro linijų bendrovė tikrai turi – vardą, pavardę, elektroninį paštą, kitus kontaktus. Buvo aiškinama, kad bendrovės atstovai norės susisiekti su kiekvienu keleiviu.
Pasiteiravus tolimesnių žurnalisto veiksmų, A.Tapinas tikino, kad visko ramybėje nepaliks.
„Man visada buvo įdomu, kokias teises Europos Sąjungoje turi oro linijų keleiviai. Žiūrėsime, kaip oro linijų bendrovė reaguos į lietuvių skundą“, – sakė A.Tapinas ir pažadėjo, kad skundą „Aerlingus“ bendrovei rašys kartu su visais iš Dublino į Vilnių skridusiais keleiviais.